Programa
VILNIUS
18:00 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos didžioji salė (Gedimino pr. 42)
Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas) garsėja universalumu, profesionalumu, menine vaizduote. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet festivalio „Druskomanija” metu, orkestras atlieka Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos programos bakalauro studentų darbus.
Programoje:
Gintarė Valionytė – „FLORISIMA”
Kūrinys yra įkvėptas gėlių parduotuvės, veikiančios šalia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pirmųjų rūmų. Jį sudaro šešios skirtingos puokštės:
Nuostabioji orchidėja
Ispaniška aistra
Mano valentinui
(Nuostabioji orchidėja II)
Rožių širdis
Vainikas gyvenimo ratas
Gėlių tortas
(Nuostabioji orchidėja III)
Tegul skleidžiasi žiedai ir mūsų širdys nuostabios muzikos šešėlyje!
Lukas Butkus – „I like Vidmantas Bartulis (Auscultare)” (fortepijonas – Lukas Butkus)
Vidmantas Bartulis buvo mano pirmasis kūrybos mokytojas, be kurio nebūčiau tame gyvenimo kelyje, kuriame esu dabar. Kai prieš tris metus jis mus paliko, tas sukrėtimas buvo milžiniškas, skausmas ligi šiol jaučiamas. Dar pandeminiu laikotarpiu žinojau, kad norėčiau skirti savo baigiamąjį kūrinį jo atminimui, kaip didžiausią savo dėkingumo jam išraišką. Šis kūrinys – tai dviejų dalių pasakojimas: apie širdį, sustojusią, neišgelbėtą meilės, kurią ji gyva būdama jautė, ir josios prisikėlimą. Kaip rašė mano mylimas rašytojas Karlas Ove Knausgårdas: „Širdžiai gyvenimas – dalykas paprastas: ji plaka tiek, kiek gali. Kol sustoja. Anksčiau ar vėliau, vieną ar kitą dieną tas dunksintis judesys tiesiog liaujasi, kraujas suteka į žemiausią kūno vietą, susikaupia į nedidelį krešulį, kuris iš išorės matyti kaip tamsus, minkštas lopinėlis ant vis labiau bąlančios odos, temperatūra vis žemėja, galūnės stingsta…” Nebūčiau savimi, jei tikėčiau, kad mirtis yra pabaiga. Kažkaip, kažkuria forma, tikiu, pasimatysime vėl. Tuomsyk.
Rytas Svilainis – „Visatos naratyvas” (kanklės – Aistė Bružaitė)
Amžinoji sintezė tarp visatos girdimų ir negirdimų garsų yra neatsiejama visuma įvairių vibracijų. Mes – žemė, žmonės, gamta, esame visatos dalis. Nuo pat senovės žmonės savo tautos instrumentais bandė atkurti visatos bei gamtos garsus, nesuvokdami, kad jų išrasti instrumentai yra amžinasis naratyvas….
Cuiqi Wang – „Dviem stygoms”
Tai kūrinys styginiam orkestrui, sudarytas iš įvairių motyvų, kuriuose styginiai instrumentai skirtingomis technikomis groja per tam tikras dvi stygas. Kompozicija remiasi šešiomis dermėmis, kurių kombinacijos, pereinančios per visus balsus sukuria savotišką dermių dėlionę.
19:00 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antrų rūmų kamerinė salė (Vilniaus g. 6-2,)
Atlieka: Eglė Rudokaitė ir Lukas Butkus
Šiais metais festivalis „Druskomanija“ pasidalino atviru kvietimu kompozitoriams, skatinančiu rašyti kūrinius klavesinui ir elektronikai. Šio kvietimo siekis – praplėsti klavesino instrumento repertuarą kuo originaliais kūriniais. Kūrinius atlieka kompozitorius, pianistas, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Artisans” narys Lukas Butkus ir klavesinininkė, pianistė, vargonininkė Eglė Rudokaitė.
Programa:
Atviro kvietimo rašyti kūrinius laimėtojai:
Dainora Aleksaitė – „Freeze the Breeze”
Teigiu: mintys yra labai keistas reiškinys. Dar keisčiau, kai visiškai neadekvačios ir beprasmės mintys be perstojo, kaip vėjas, užsisuka galvoje trugdydamos susisikoncentruoti ir atlikti kasdienius veiksmus. Atrodytų, kad kiekvienas turime įsigyti personalizuotą ir kokybišką minčių srauto valdymo ir filtravimo įrangą, kad ir kas tai bebūtų: meditacija, sportas, išėjimas pasivaikščioti. įlindimas į serialus, knygų skaitymas, rankdarbiai, susitikimas su draugais ar psichoterapeutu. Tačiau kartais (o gal ir dažnai), net ir ši įranga neapsaugo nuo pakilusio minčių srauto lygio, o tuomet, na sėkmės, žmogau, tu čia jau pats vienas turi atsilaikyti ir rasti funkcionavimo mygtuką.
Jurgis Kubilius – „My favorite things”
I like… my favorite things! Fantasmagorija (gr. phantasma – vaiduoklis + agoreuō – kalbu) sekvencijoms, 1 klavesinininkui (-ei / -ams) ir Vidmantui Bartuliui ex machina ad libitum.
Viltė Žakevičiūtė – „viens-du-trys-keturi-KAR TO JAM”
Būna, kai tereikia pabūti vienam.
Būna, kai nereikia nieko, bet vis tiek kažko labai norisi.
Tokiais atvejais neįmanoma pasislėpti už bereikalingų minčių.
Kartais tereikia kartoti, kartoti, kartoti…
Taip pat programoje:
Chiel Meijering – „Bitch“
Jan Pieterszoon Sweelinck – „Hexachord fantasia“
Vittorio Montalti – „Short Stories“
21:00 Sodas 2123
Sturle Dagsland yra itin pripažintas Norvegijos atlikėjas, kuris drąsiai peržengia žanrų ribas. Savo laukiniu ir unikaliu pasirodymu jis užburia publiką ir nukelia klausytojus į nuotykių kupiną, siurrealistinę ir kvapą gniaužiančią kelionę. Sturle Dagsland dažnai koncertuoja įvairiuose pasaulio festivaliuose nuo Šanchajaus iki Niujorko, kurdamas tamsią, nežemišką ir intensyvią muziką, kuri užburia auditoriją ir nepalieka jos abejingais.
Susipažinkite:
https://open.spotify.com/album/0sOu7YUnBEHM5n2xVNx37K
https://www.youtube.com/watch?v=fOkKVQrVMvk
Bilietai
15:00 Vilniaus universiteto Aula Magna (Čiurlionio g. 21)
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras – universalus ir atviras kolektyvas, atliekantis įvairių žanrų ir stilių muziką. Siekis išlikti moderniais, šiuolaikiškais ir veržliais atsispindi tarpdisciplininėse koncertų programose. Orkestras bendradarbiauja su įvairiais menininkais, pasitelkdamas įvairius sceninius žanrus – teatrą, modernųjį šokį ir kt. Nuolat ieškantis naujų formų, orkestras glaudžiai bendradarbiauja su lietuvių bei užsienio kompozitoriais, užsakydamas naujus kūrinius, įgyvendindamas muzikos leidybos, edukacinius projektus, rengdamas dirigentų seminarus, meistriškumo kursus.
Šiais metais festivalis „Druskomanija“ pasidalino atviru kvietimu kompozitoriams, skatinančiu rašyti kūrinius šiam kolektyvui. Kvietimo tikslas – kuo išradingiau pasitelkti pučiamųjų orkestrą, papildant kolektyvo repertuarą jaunųjų Lietuvos kompozitorių kūriniais.
Programoje:
Atviro kvietimo rašyti kūrinius laimėtojai:
Lukas Butkus – „No, I refuse”
„Atsisakau kažką aiškinti. Nėra čia ką aiškinti. Ne, nėra. Atsisakau. Aišku?“
Viltė Žakevičiūtė – „Passing by”
Kertam įvairias gyvenimo trajektorijas. Visi kaip vienas, bet savaip. Kažkas eina, nueina, praeina, išeina. Ir laikas kartu.
Kaita turbūt pastoviausia.
Renkuosi stebėti gyvenimą iš perspektyvos, kurią suprantu.
Iš dabarties perspektyvos…
Ieva Raubytė – ,,ride.riding,eden”
Trijų epizodų kūrinys apie pabėgimą, kelionę link galutinio tikslo, kuris neturi pabaigos. Kiekviena iš dalių vaizduoja skirtingą kelionės tarpsnį, emociją ir būseną artėjimo procese.
Karolis Dabulskis – „Svyra Svalbardas”
Mažas namelis Arkties vandenyno salyne. Palikti atviri, vėjo blaškomi langai, durys ir jų nedarniai cypiantys vyriai, tarsi spaudžiami atšiauraus peizažo. Taip susidaro dvi radikalios perspektyvos, kuriančios dramatiškumo įspūdį. Taip susiduria tai, kas priskiriama žmogui, ir tai, kas gamtai. Įvairūs objektai ar reiškiniai deformuojasi prisitaikydami prie vienas kito formų. Jie gali pasirodyti išsikreipiantys, išsitempiantys, o jei visa tai vyksta greičiau, – ir besisukantys ar svyruojantys. Tokią lankstumo idėją pirmiausia pasirinkau perteikti išderintu orkestru, tyrinėdamas intervalinės medžiagos tankį neįprastesniais „matmenimis“. Tačiau šis plastiškumas atsispindi ir kituose parametruose. Taip pro muziką prasisunkia emocinė galia, kurią neša kraštutinumų jungimasis. Arba, „as above, so below“.
Taip pat programoje:
Žibuoklė Martinaitytė – „4 Forces”
Kūrinio idėja kilo skaitant apie 4 pagrindines galias, valdančias mūsų visatą: gravitacija, elektromagnetinė galia, silpnoji ir stiprioji branduolinės galios. Visa tai, ką patiriame kasdien yra šių galių išraiška ir paklūsta jų dėsniams. Gravitacija – pati mums pažįstamiausia ir suprantamiausia iš visų keturių galių. Tai – trauka tarp dviejų objektų, turinčių masę ar energiją. Elektromagnetinė galia veikia tarp įkrautų dalelių: priešingi poliai traukia vienas kitą, tuo tarpu tos pačios įkrovos dalelės atstumia. Silpnoji branduolinė galia yra atsakinga už dalelių išnykimą, o stiprioji branduolinė galia yra pati stipriausia iš visų keturių. Ji sujungia pamatines materijos daleles į didesniąsias. Kiekviena iš šių keturių galių pateikiama atskiroje kūrinio dalyje. Kūrinys taipogi atskleidžia, kaip didesnės jėgos kontroliuoja ir paveikia individualius balsus didesnės masės viduje ir parodo skirtingus sąveikos būdus per tapačią ir kontrastuojančią, heterofoninę ir polifoninę faktūras.
Dominykas Digimas – „swells, pines, rustles…”
„Bangavimai, pušynai, ošimai…”ai kūrinys, mėginantis apibūdinti nekasdienišką būvį, kai esi pakankamai mistiškoje, neįprastoje situacijoje, kai amą atima tai girdi, matai ir tarsi kiek pakilęs nuo žemės prarandi laiko, erdvės ir kitas kasdienybei būdingas nuovokas. Šį kūrinį, toks koks jis yra, nulėmė paklausytas bevardis garso įrašas. Jame skambėjo, nepastovus, nuolatos kintantis ošimas. Instinktyviai pradėjus mąstyti apie tai, kad tai galėtų būti jūra, vaizduotė pradėjo kurti aplinkybes kuriomis jis buvo įrašinėjimas. Tačiau, tose vizijose niekur nemačiau savęs. Įrašo pabaigoje, ošimo garsą papildė jūros pakrantės garsovaizdžiui nebūdingi garsai, kurie tuoj pat leido suprasti kas skamba. Šie garsai buvo įrašyti vieną vasaros naktį, sėdint ant samanų po pušimi ir klausant stiprios vėtros gūsių lankstomų pušų ošimo.
18:00 / 20:00 Lietuvos kompozitorių sąjunga (A. Mickevičiaus g. 29)
Pro tolimą, archajiškai skambantį kasdienį miesto dvelksmą pasigirsta muedzino šauksmas ir mažas rūsio pasaulis įgauna globalų matmenį, persmelktą elektroninių raštų, tinklelių, mozaikų, daugialypių garsų iš pasaulio, kuris, nors mums atrodo nesuvokiamas, žvelgia į tą patį mėnulį. Tada ši tėkmė ima dainuoti – ji nekvėpuoja, netraukia gilyn, tik skleidžiasi. Žmogus kalba per ne-žmogų, Abican valdo mašiną kaip lėlę, veda pro savo vaizduotės turgų, verčia ją skambėti, gedėti, aimanuoti ir pulsuoti.
Naudodamas apdorotus lauko įrašus ir gyvai manipuliuodamas kontaktinių mikrofonų garsais, Abicanas ritmiškai, laisvai pasakoja apie buvimą čia ir buvimą kitokiu, apie turgų, prekybos salę, akmenėlį upės vagoje, medį, lūžtantį per vėtrą, ramumą prieš audrą.
18:00 TSEKH galerija (Vytenio g. 6)
19:00 TSEKH galerija (Vytenio g. 6)
„Melos” kolektyvo (Lietuva) ir Londone gyvenančio garso menininko Hardi Kurda bendras darbas „EVERYTHING IS ILLEGAL” yra garso performansas. Jis buvo sukurtas 2022 m. Hardi rezidencijos Vilniuje metu. Garso menininkas paprašė dainininkių atrasti Vilniaus mieste slypinčias nematomas istorijas, pavyzdžiui, įrašyti miesto pokalbių garsus, sekti savo vaikščiojimo kelius žemėlapyje, pasiskolinti keletą teksto eilučių iš naujienlaiškių ar fragmentus iš vietinių radijo stočių. Ši medžiaga tapo muzikinio performanso partitūra ir Hardi būdas tyrinėti nelegalumo reikšmę, pasitelkus „Melos” vokalisčių surinktas nepasakytas istorijas.
Artūro Bumšteino „Listening Stock“ atlikimo metu vokalinis merginų ansamblis dėvi ausines ir dainuoja lietuvių liaudies dainas negirdėdamos viena kitos. Šio kūrinio premjera įvyko 2021/22 m. Menų spaustuvėje, Vilniuje.
Dominykas Digimas – „I prowl down the streets of words” Dominyko premjera įvyko festivalyje “Muzika erdvėje” Literatų gatvėje, Vilniuje, 2022 m.
Apie kompoziciją:
Kūrinio pavadinimas yra citata iš vieno Jono Meko eilėraščio (iš rinkinio “Dienoraščiai 1970-1982”). Šiame tekste piešiama melancholiška, vienišo žmogaus būsena, kai jis pasiklysta gatvėse ir paskęsta aplinkoje, žodžiuose, savyje. Ši kelionė nenutrūkstamomis minčių gijomis primena nesibaigiantį ėjimą labirintu, laukiant, kol kas nors pabus nuo šio žiūrėjimo pro langą į kažką nereikšmingo.
Programoje:
Arturas Bumšteinas – dainos iš „Listening Stock”
Hardi Kurda – „Everything is Illegal | Vilnius”
Dominykas Digimas – „I prowl down the streets of words”
DRUSKININKAI
16:00 / 17:00 Druskininkų amatų centras „Menų kalvė“
Tai performansas apie žmogaus kuriamą paradoksą – saugojimo ir naikinimo priešpriešą. Bitės nuo seno lietuvių gyvenime ypač gerbiamos, nuo jų buvimo priklausome ir mes patys, tad visomis išgalėmis stengiamės jas išsaugoti. Tačiau dažnai net nepagalvojame, kaip žmogaus vykdoma ūkinė veikla, mobiliojo ryšio antenos, miškų kirtimas prisideda prie spartaus šios vabzdžių rūšies nykimo. „Waggle Dance“ – tai paslaptingas bičių šokis, kuriuo jos sugeba savo milžiniškoms bendruomenėms perteikti didžiulį kiekį informacijos. Tai reiškinys, kurio paslapties žmogus vis dar nėra perpratęs. Performanse skamba avilių dūzgesys ir merginų dainuojamos sutartinės, tačiau šie ausiai pažįstami garsai susilieja į vieną destruktyvų tinklą – pasaką, kuri pranašauja ne laimingą pabaigą, o šokio pabaigą.
19:00 Eglės sanatorijos koncertų salė
Fleitų 3: trio ansamblio iš Vilniaus koncertuose vyrauja struktūriniai rėmai, kuriais manipuliuojama pasitelkus laisvąją improvizaciją. Besiskleidžiantys trijų monochrominių instrumentų konsonansai ir disonansai išryškina neįprastus tembrus, kurie atskleidžia šių instrumentų bendrystę, bet tuo pačiu – ir skirtumus. Eksperimentuodami skirtingomis technikomis trio nariai kviečia klausytoją panirti į garsinę kelionę, kurioje plačiu išraiškų spektru dreifuojama tarp atpalaiduojančio ambient’o ir artikuliuotų aukštos įtampos klasterių. Mėta Gabrielė Pelegrimaitė – koncertinė fleita; Salomėja Kalvelytė – altinė ir koncertinė fleitos; Kristupas Gikas – bosinė ir koncertinė fleitos.
„Solo keturioms tūboms” – improvizuotas Miko Kurtinaičio kūrinys, paruoštai tūbai ir erdvei. Pavadinimas užsimena apie paruošimo principą: šlangomis sujungtos keturios tūbos ir erdvė, kurioje atliekamas kūrinys, tampa vienu instrumentu, valdomu solisto.
15:00 pušynas už Druskininkų meno rezidencijos namelių
Kaip galima užmegzti asmeninį ryšį su medžiu? Ar galiu su juo kalbėti? Ar medis gali mane girdėti? Ar supranta kalbą? Ar girdi dainavimą?
Muzikinė Ruperto Huberio instaliacija PINE UNPLUGGED analizuoja asmeninį žmogaus ryšį su pušimi. Muzikantų atliekama muzikinė medžiaga mainosi su eilutėmis iš amerikiečių poeto James Dickey poemos PINE. Tarp muzikinio ir lyrinio požiūrio į pušį esama panašumų, bet taip pat ir skirtumų.
Abi medijos naudojasi pertekliniais transracionalumo resursais, nesvarbu, ar tai būtų sapnai, ar kitos neįprastų sąmonės būsenų patirtys. Dickey manipuliavimas laisvomis asociacijomis ir priežastingumo panaikinimu atkeliauja tiesiai iš siurrealizmo studijų. Poemoje PINE poetas bando išsiaiškinti, kas yra pušis, pasitelkdamas visus pojūčius. Mes, priešingai, taikome kūniško pajautimo metodus, kad asmeniškai ir tiesiogiai patirtume pušies esmę. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka Doris Huber taikoma Butoh technika ir Ruperto Huberio sukurta efektinio dainavimo (effect-singing) metodika.
18:00 Eglės sanatorijos kavinė „Žaliasis sodas“
„Edgy Palates“ – kompozitorių Jūros Elenos Šedytės, Ievos Parnarauskaitės ir Dainoros Aleksaitės projektas, kurio metu atlikėjos tyrinėja unikalias žmogaus balso kaip instrumento galimybes.
Druskomanijos metu, šis trio pristatys metus brandintą debiutinį albumą „Itchy Throat“, kuriam kiekviena iš kompozitorių sukūrė po du kūrinius. Kompozicijose pristatomos įvairios išplėstinio vokalo technikos, elektroakustinė muzika ir garso bei poezijos sankirtos.
It’s going to be different from what you’re used to.
20:00 kavinė „Širdelė“
„s.Berenio” – nauja „Artisans” programos koncepcija, tyrinėjanti lietuviškojo folkloro fetišizacijos, vulgarizacijos, apropriacijos apraiškas, perleistas per akademinės muzikos filtrą. Pirmųjų profesionalių lietuvių kompozitorių liaudies dainų harmonizacijos, stilizuotų folkloro ansamblių bumas, Kaziuko mugė, populiarėjančios “”””new age”””” šamaniškosios sueigos, istoriškai informuoto („autentiškumo”) folkloro pateikimo judėjimų suaktyvėjimas, nesibaigiantys gintarinių karolių stendai Basanavičiaus alėjoje, mėgėjiškų sutartinių ratų dirbtuvės moterims, save identifikuojančioms kaip raganas — tai tik maža dalis folkloro „viražų“, kuriuose esame panardinami. Visą šį liaudies meno įvaizdį formuoja ir stiprina institucijos — švietimo sistema, „Duokim garo”, „Dainių šventė” ir t. t.
Kolektyvinės ir individualios kompozicijos, parengtos „Artisans” per laisvą, necenzūruotą ir reflektyvų sąlyčio su folkloro apropriacija ašį tyrinės priešpriešų akligatvius, post-meta-fetišo showcase’u virstančia kompiliacija „s.Berenio”.
Programoje:
Anthony Braxton
Lukas Butkus
Dirbtinis intelektas
Petras Rumša
Liepa Vozgirdaitė
Artisans
LIŠKIAVA
13:00 Liškiavos vienuolyno ansamblis
Premjeros Vokalinio Meno Tinklui
„Vokalinio meno tinklas“ – kūrybinė komanda, plėtojanti koncertinio pasirodymo žanrą. Įkurta 2017 metais, organizacija inicijavo ir realizavo virš 10 naujų koncertinių programų ir multidisciplininio meno projektų. Taip pat „Vokalinio meno tinklo“ komanda yra daugiau nei dvidešimties kooprodukcijų dalyvis. „Vokalinio meno tinklas“ užsiima garso įrašų leidyba, rūpinasi prodiusuojamų kūrinių nacionaline ir tarptautine sklaida, vykdo socialinius-kultūrinius projektus bei aktyviai vykdo edukacinę veiklą.
Programoje:
Atviro kvietimo rašyti kūrinius laimėtojai:
Augustė Dūdaitė – „Ten…”
Kūrinys “Ten…” yra apie kelionę, nuolatinį judėjimą, paiešką. Tai tarsi vidinis žinojimas, kad reikia kažką surasti. Muzika pulsuoja, juda, įtraukia į save. Taip ir ieškai, kvestionuoji, „užsisuki“ savo minčių ratelyje, o po to galiausiai kažką surandi, o kartais ir nerandi. Kartojami žodžiai – ėjau, sugrįžau, neradau – tai beveik obsesinės mintys, nepailstamas ieškojimas. Marcelijaus Martinaičio eilės man ir padėjo išreikšti tokią būseną. “Ten, kur aš buvau ir nebūsiu” – turbūt vienas artimiausių eilėraščių. Jis labai abstraktus, bet tuo pačiu prasmė aiškiai suprantama. Tad tikiuosi, klausytojai kartu pasiners į šią kelionę ir pajus savitą Ten.
Natas Kunas – „Fragile by nature”
Suskambo pavojaus signalai, tačiau jie buvo atjungti, vienas po kito.
Žmonės atvėrė akis, pamatė, pažino ir tvirtai užsimerkę žengė tolyn.
Niekas nebūtų įsivaizdavęs tokios ilgos ir ramios pasaulio pabaigos.
Karolis Dabulskis – „lys dehors, roses dedans”
Kūrinio idėja kilo vaikščiojant po Šnipiškių mikrorajoną Vilniuje ir galvojant apie kompleksišką šios miesto dalies kultūrinę dabartį. Norėjau įsigilinti į tai, kaip pastatai tampa sparčios ir kone nepastebimos kultūrinės kaitos liudininkais. Pirmiausia šią mintį siejau su tekstu. Jam pasirinkau pasitelkti porą prancūziškų eilučių iš Vladimiro Nabokovo romano „Blyški ugnis“, kuriose nostalgiškas ir galbūt net šiek tiek ritualistinis gėlių įvaizdis dėl rožių, galinčių sužeisti savo spygliais, įgauna trinties ir gali atspindėti daugialypiškumą, kurio įspūdį norėjau sustiprinti pasirašydamas dar kelias eilutes. Jose svarbiausias simbolis – akvedukas, kaip įrankis, kuriuo gali būti ir tiekiamas gyvybę palaikantis vanduo, bet ir „nuplaunama“ tai, kas atrodo nevertinga ar keistina. Galiausiai siekiau „kultūrinių veidų“ keitimąsi užkoduoti ir muzikoje, tyrinėdamas medžiagos kaitą deformavimo bei tirštinimo ar skaidrinimo aspektais – tarsi istoriją pasakojantis balsas vis pasiklystų savo aplinkoje ir kartais pasiektų klausytoją iš esmės, o kartais – tik iš dalies.
Linas Rupšlaukis – „The Talk of Flowers”
Kūrinio inspiracijos šaltiniu tapo keletas pastaruoju metu perskaitytų Jono Meko poetinių tekstų iš eilėraščių knygos „Gėlių kalbėjimas“, kurie sukėlė dviprasmę reakciją. Originalus mus supančio pasaulio stebėtojas, žmogiškosios būties interpretatorius šiuose tekstuose ne klaidžioja po niekieno nelankytas teritorijas, o kalba gamtos vaizdiniais, jos lyrika. Netikėtumas bei nuostaba susipažinus su eilėraščiais paskatino sujungti vieno iš tekstų ištrauką muzikinių garsų melancholija.
Lukas Butkus – „O Sapientia”
O Išmintie,
išėjusi iš Aukščiausiojo burnos,
savo galia siekianti
nuo vieno pasaulio krašto iki kito,
ir meiliai viską tvarkanti:
ateik mus išmokyti išminties kelio.
Šis kūrinys, skirtas vokaliniam kvintetui, yra malda už nepelnytą galią turinčius kvailius, kad šie ja pasinaudotų atitinkamai ir teisingai. Amen.
Milda Venckutė – „Vous etes belles mais vous etes vides”
Grožis yra subjektyvi sąvoka. Jis gali įkvėpti teigiamus jausmus menui, gamtai ir kitoms gyvenimo aplinkybėms. Pasididžiavimas taip pat gali būti teigiamas jausmas, pavyzdžiui, kai žmogus didžiuojasi savo pasiekimais ar asmeniniu tobulėjimu.
Tačiau žavumas ir pasididžiavimas gali tapti blogybe, kai jie tampa prioritetu kitų svarbių vertybių, tokių kaip atlaidumas, empatija ir gerumas, atžvilgiu. Jeigu savo išvaizdos, statuso ar pasiekimų puoselėjimas tampa pagrindiniu tikslu, atsiranda pavojus vystytis egocentrinei ar narcisistinei asmenybei, propaguojančiai žalojančius elgesio modelius, tokius kaip diskriminacija, spaudimas ar išnaudojimas.
Kūrinys „Vous êtes belles mais vous êtes vides“, įkvėptas Antoine de Saint-Exupéry filosofinės alegorinės pasakos „Mažasis Princas“ ir paremtas jo citatomis. Kompozicijoje pabrėžiamos žmogiškosios ydos bei iškeliami vertybių klausimai, o grožio ir pasididžiavimo idealai tapatinami su tuštybe. Ritmiškai, dinamiškai nuolat perstatoma figūracija, kuri sudaryta iš tercijos ir sekundos atraminių intervalų ir papildomos mikrochromatikos, vietomis išgrynina skambesį, kitur jį „išpurvina“ – taip talpindama savyje ir grožį ir tuštybę – kaip pagrindinę kūrinio mintį, leitmotyvą.
Viltė Žakevičiūtė – „Kur gi Tu?”
kodėl kaita mums atrodo vienintelė
juntama būsena
o trapūs ir jautrūs amžinai pasmerkti
žiojėti kažkur tarp neblėstančio
laiko žabangų
ar įmanoma rinktis
ir išeiti į užribį
niekados dabarty
kodėl lėta mums atrodo vienatvė
nekalta nūdiena
o drąsūs ir stiprūs praeities sutverti
kad primintų šiek tiek
apie ateitį
ar įmanoma rinktis
ir įėjus į šulinį laimės
ieškot
begalybės
ORGANIZUOJA: Lietuvos kompozitorių sąjunga
RĖMĖJAI: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Druskininkų miesto savivaldybė
INFORMACINIAI PARTNERIAI: Lietuvos muzikos informacijos centras
PARTNERIAI: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, šv. Kristoforo kamerinis orkestras, sodas 2123, Vilniaus universiteto kultūros centras, Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, TSEKH galerija, Druskininkų amatų centras “Menų kalvė”, Eglės sanatorija, Druskininkų meno rezidencija