DRUSKOMANIJA

DRUSKOMANIJA 2021

Netyčia praleidai šių metų Druskomanijos renginius? Niekis! Juos išvysti bei apie juos pasiskaityti gali štai čia, Tau patogiu metu.

DRUSKOMANIJA 2021

Netyčia praleidai šių metų Druskomanijos renginius? Niekis! Juos išvysti bei apie juos pasiskaityti gali štai čia, Tau patogiu metu.

DAR PREMJEROS PERKUSIJAI

LMTA Balkono teatras (Gedimino pr. 4)

Lietuvos kompozitorių sąjungos Druskininkų meno rezidencija „DAR“ apjungė pajėgas su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šiuolaikinės muzikos programa, „Kintai Arts“ rezidencija ir „Druskomanijos“ festivaliu tam, kad į Druskininkus pasikviestų talentingus Europos kompozitorius ir sukurtų sąlygas bendradarbiavimui su jaunaisiais lietuvių muzikais. Rezidencijoje paruošti kūriniai bus atliekami „Druskomanijos“ ir Kintų muzikos festivaliuose bei tarptautiniame tarpdisciplininiame festivalyje „N-žemė“ Nidoje.

Iš daugybės kandidatūrų buvo atrinkti penki kompozitoriai: Eliott Delafosse (BE), Justina Šikšnelytė (LT), Raimonda Žiūkaitė (LT), Eliorah Goodman (UK). Druskininkuose jie su LMTA šiuolaikinės muzikos perkusijos ansambliu kartu ieškos savo kūrinių interpretacijų. Šių muzikų kūryba – tai  naujoji eksperimentinė muzika: ji dažnai užrašoma grafine partitūra, joje integruojami improvizaciniai elementai bei siekiama atrasti naujų, dar negirdėtų sąskambių ir prasmių. Festivaliuose Kintuose ir Nidoje prie muzikinio projekto prisijungs ir jaunieji lietuvių choreografai bei šokėjai.

Atlikėjai: 

LMTA šiuolaikinės muzikos perkusijos ansamblis – RŪTA ŠEDUIKYTĖ, ARKADIJUS GOTESMANAS, DOMINYKAS SNARSKIS, TUOMAS J. RÄSASÄNEN, ARNAS MIKALKĖNAS

Projekto meno vadovai: 

VYKINTAS BALTAKAS, ARNAS MIKALKĖNAS

Kompozitoriai: 

ELIOTT DELAFOSSE (BE)
JUSTINA ŠIKŠNELYTĖ (LT)
RAIMONDA ŽIŪKAITĖ (LT)
ELIORAH GOODMAN (UK)

Mirror Maze

Šią kompoziciją įkvėpė veidrodžiai, tiksliau – neįtikėtinas jų gebėjimas kurti nesuskaičiuojamas daugybes net mažučiausio daiktelio atvaizdų ir paslaptingai, nepaaiškinamai iškraipyti tikrovę. Kūrinys parašytas pasitelkus vieną vienintelį segmentą, atsikartojantį skirtinguose laiko ir erdvės kontekstuose. Garsų kuriamos spalvos, savo ruožtu, formuoja tam tikrą motyvą. Kartais jis išsiplečia ir išdidėja, o kartais sumenksta iki mažutėlių fragmentų, išsibarsto tarp ansamblio instrumentų ir neapčiuopiamuose simetrijos cikluose formuoja savitus atspindžius.

Small Departures

Small Departures – tai kūrinys, įkvėptas Indijos karnatinės muzikos (ang. Carnatic music). Jame žaidžiama su kompleksiškomis ritminėmis struktūromis ir priešingai – labai paprastomis pasikartojančiomis frazėmis bei improvizacija.

Muzikinė medžiaga prasideda kartu, bet per kūrinį vis išsiskiria, taip sukurdama skirtingus, savarankiškus ritminius sluoksnius. 

Small Departures dedikuotas 2020 birželio 23 dienai paminėti, kuomet po 4 metų, praleistų Pietų Amerikoje, netikėtai išsikrausčiau iš Ekvadoro.

Lakusis smėlis

Kūrinyje Lakusis smėlis pojūtis, kad stabili struktūra ima tižti tempdamasi žemyn, yra kuriamas pasitelkiant nuoseklius perėjimus iš vienos garso spalvos į kitą. Jie atsiranda keičiant grojimo poziciją ant instrumento ir smūgio taško poziciją ant lazdelės. Taip aktyvuojami skirtingi virštoniai, nors pagrindinis tonas lieka toks pat. Lakiojo smėlio garsinė interpretacija kuriama ir ritmo struktūrų deformavimu, jų pagreitinimu / sulėtinimu.

s t r a n g e . ɒ Ɉ Ɉ ɿ ɒ ɔ Ɉ o ɿ ƨ

Šis kūrinys pagrįstas chaoso teorijai būdingais principais. Žinodamas, jog kintančios chaotinės sistemos itin priklausomos nuo pirminių sąlygų, sukūriau „atvirą“ partitūrą, leidžiančią atlikėjams įgyvendinti įvairiausius sprendimus.

Skaitydamas chaoso teorijai skirtą literatūrą aptikau vieną mane gerokai nustebinusį faktą: pasirodo, nagrinėjant sudėtingose chaotinėse sistemose vykstančius tariamai atsitiktinius procesus, galima aptikti pamatinių dėsningumų, nuolat ratu besisukančių modulių, pasikartojimų, panašių elementų, fraktalų ir saviorganizacijos. O kadangi visus šiuos principus įmanoma pasitelkti komponuojant muziką, būtent jie padėjo man sukurti vadinamąją „atvirą“ chaotinę struktūrą.

Nelaikau savęs kompozitoriumi, linkusiu į chaotišką arba tariamai atsitiktinę kūrybą. Kita vertus, nesiekiu per muziką reikšti chaoso teoriją, nes tai kuo puikiausiai atlieka lygtys. Mano tikslas – pasitelkiant fizinio reiškinio teoriją nubrėžti principus, kurie leidžia organiškai konstruoti atitinkamą muzikos formą.

SOLO fortepijonui: John Adams – „Phrygian Gates“

Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29)

Muzikos pradėjau mokytis Eduardo Balsio menų gimnazijoje būdama šešerių, o šiuo metu tęsiu muzikos atlikimo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesoriaus Sergejaus Okruško klasėje. Dar paauglystėje pradėjau domėtis šiuolaikine akademine muzika: avangardas, minimalizmas atrodė tarsi terra nova mokykloje mokantis tradicinio barokinės, klasicistinės ir romantinės muzikos atlikimo. Paulo Hindemitho ciklas Ludus Tonalis, György’o Ligeti bei Philipo Glasso etiudai tuo metu tapo ankstinu susižavėti šiuolaikine muzika. Atradusi Johno Adamso Phrygian gates ir China gates ėmiau nuodugniau domėtis minimalistine kūryba. Phrygian Gates – ankstyvasis kompozitoriaus Johno Adamso šio stiliaus muzikos pavyzdys, žymimas kaip pirmasis jo opusas. Kūrinyje, mainantis fryginei ir lydinei dermėms muzikinės figūros juda spirale, sukurdamos 22 minučių muzikinę kelionę kvintų ratu, kurios pabaigoje pasiekia Frygijos vartus.”

SOLO kontrabosui (premjeros)

Atviro kvietimo metu atrinktų 5 kompozitorių kūrinių premjeros solo kontrabosui.

Atlikėjai:

GEDIMINAS ZAMULSKIS
VINCAS BAČIUS


Kompozitoriai:

IGNAS ŠOLIŪNAS
JUSTINA ŠIKŠNELYTĖ
TEPPO HAUTA-AHO 
ANDRIUS ŠIURYS
CUIQI WANG
IEVA PARNARAUSKAITĖ

Electronic Sheep Tribe

Mokydamasis Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje paskutinius ketverius metus praleidau kontraboso klasėje po Ričardo Mekionio sparnu. Groti man sekėsi visai neblogai, bet labai nemėgau visokių etiudų, o ir pati klasikinė muzika pernelyg manęs nežavėjo. Todėl, kai ateidavo laikas užsidaryti savo klasėje ir praktikuotis, aš išsitraukdavau telefoną, paleisdavau sau jaukios muzikos ir, kol budintis neišvarydavo iš mokyklos, grodavau ant viršaus, improvizuodavau visaip kaip sumanydavau. Electronic Sheep Tribe – tai kūrinys kontrabosui ir garso takeliui. Parašiau jį tam, kad į rankas pagriebus kontrabosą nereiktų toli ieškoti tos jaukios muzikos. Pavadinimas kilo iš minčių apie knygą Do Androids Dream of Electric Sheep?. Matyt, užsigalvojau apie tai, kad vieną dieną ir avys bus elektrinės. Truputį liūdna, bet, kai pagalvoji, jei tos elektrinės avys bus paprasčiausi robotai, tai vietoj mekenimo jos tikrai galės groti muziką, tuomet ir tu galėsi bėgiot laukais ir dainuoti joms pritardamas. Gal visai nieko. Tikiuosi, kada nors tos elektrinės avys pagros ir šį kūrinį.

fracas  /ˈfrakɑː/  a noisy disturbance, quarrel 

Šis kūrinys solui kontrabosui – lyg vidinis dialogas su savimi, virstantis diskusija ir ginču vienatvėje. Tai muzikinis pokalbis, kurio pabaigoje naudojama grafinė notacija, todėl ši diskusija, priklausomai nuo muzikanto interpretacijos, kiekvieną kartą baigsis vis kitaip.

Snūduro gyslos

Kūrinys parašytas kontrabosui ir garso įrašams. Įkvėptas jis Dainiaus Gintalo poezijos (pagal jo eilėraščių rinkinyje „boa“ esantį absurdo aforizmų skyrelį kūrinys ir pavadintas), S. Becketto absurdo teatro bei J. Cage’o aleatorikos.

Kūrinį sudaro septynios muzikinės miniatiūros, atliekamos atsitiktine tvarka. Jas skiria beprasmiškas atlikėjo vaikščiojimas tarp salėje išmėtytų užverstų miniatiūrų lapų ir atlikimo vietos scenoje.

Atsisakydamas poezijos verbalinio citavimo bei papildomų prasmių kūrimo, atsigręžiau į priešingoje pusėje stovintį Absurdą. Manau, kad tai konceptualiausias ir absurdiškiausias mano kūrinys.

„Snūduras jau lyg ir būtybe tampa mano galvoj, kuri užvaldo galvą ir visas jos gyslas“ – rašiau Dainiui Gintalui kol aptarinėjome snūdurio, snaudulio bei Snūduro skirtumus.

0706

Šio kūrinio pagrindas – trys skaičiai: 7, 0, 6. Jo idėja kilo iš noro paminėti vieną datą. 0706 sukomponuotas iš pasikartojančių motyvų, kurie kaitaliojasi analogiškai tokia tvarka, kaip ir pavadinime. Atrodo, kad tai galėtų tęstis be galo, tad ir pabaiga parašyta lyg nauja pradžia.

Seasonal Affective Disorder (SAD)

Daugeliui žmonių sezoninė depresija pasireiškia rudenį. Jos priežastys nėra susijusios su mūsų kasdieniniais išgyvenimais, ją sukelia metų laikų kaita. Rudens sezonu mažiau šviesos, silpnėja saulės energija, o kartu su ja ir žmogaus organizmo apsauginės funkcijos. Visa tai veikia mūsų vidinį biologinį ritmą, serotonino ir melatonino išsiskyrimą kūne. Atsiranda bejėgiškumo jausmas, pasyvumas bei liūdesys.

Ritmo sutrikimas, saulės trūkumas ir energijos slopimas tapo pagrindiniais kūrinio elementais, iš kurių skleidžiasi muzikinė medžiaga. Kūrinyje norima perteikti šį sutrikimą išgyvenančio žmogaus būsenas. Pasirinktos garsinės priemonės ir jų dėliojimas laike tarsi perteikia sutrikusio ryšio tarp kūno, proto ir sielos idėją, formuoja  padrikų ir nesuvaldomų minčių srautus.

DREAM: Šiuolaikinės muzikos ansamblis „Fluorescence“ (premjeros)

Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29)

„Dream“ koncerto metu šiuolaikinės muzikos ansamblis „Fluorescence“ kvies sustoti ir pailsėti nuo pasaulį užgriuvusių įvykių, nuo miesto šurmulio, nuo avangardinio skambesio, ieškoti grožio ir ramybės sapnų pasauliuose ir (savo) fantazijoje.

Atlikėjai:

EVALD MASALSKI – saksofonas
IRINA BUKINA – fleita
AUGUSTINA VIZBARAITĖ – smuikas
POVILAS LUKAŠEVIČIUS – violončelė
AIDAS TAMULEVIČIUS – el. gitara
SAULĖ AUGUSTINA ŽOSTAUTAITĖ – fortepijonas

Dirigentė:

BEATA JUCHNEVIČ


PROGRAMA:

ALEKSEJ KALININ – „Falling in peace“
MILDA VENCKUTĖ – „REM“
LIEPA VOZGIRDAITĖ – „Waiting room“
NERINGA BANYTĖ – „Meet me at the Elm street“
JŪRA ELENA ŠEDYTĖ – „SAPN4 – The Slippings“
IEVA PARNARAUSKATĖ – „A little below your chest“
BEATA JUCHNEVIČ – „Lily“

FB | IG 

Fall in peace – kūrinys mišriam ansambliui.
Kompozicijos inspiracija tapo du aspektai: tiksinti laikrodžio rodyklė ir japonų kilmės režisieriaus Hideaki Anno animacinio filmo iškelti savęs pažinimo ir savo egzistencialumo apmąstymai. Tiksinti rodyklė yra tarsi priminimas apie einantį laiką – apie patį egzistavimą pasaulyje ir tai, kad jis nėra amžinas. Per visą šį laiką žmogus mąsto – mąsto apie tai kas jis yra, kur jis yra iš tikrųjų, koks jo tikrasis veidas, ar aplinkiniai jį mato taip pat, kaip jis regi save veidrodyje. Iš to kyla jausmas, tarsi pačioje pasąmonėje jis kristų į begalinę prarają.

Sapnai – tai iš pasąmonės kylantys paveikslai ir būsenos. Juose atsirandantys vaizdiniai – tai tik realybės nuotrupos, trumpi fragmentai, susijungiantys į dažnai nelogišką ir nesuprantamą spektaklį, kuris nuolat keičia vietą, laiką ir veikėjus. Tačiau sapnai turi sąsajų ir su menu, muzika – juk ir viena, ir kita kyla iš mūsų vidaus, susideda iš mūsų patirtų išorinių ir vidinių dirgiklių. Tai tarsi tam tikra savianalizė – sapnuose mes susikuriame unikalią visatą, į kurią pasineriame visa esybe. Taigi pristatau Jums REM – savo vidinio pasaulio sintezę.

Pasibaigus kruvinam Vietnamo karui, viešojoje erdvėje pasirodė gausūs psichologinių tyrimų ir mokslinių straipsnių archyvai, nagrinėjantys JAV veteranų traumines patirtis ir psichologinius sutrikimus, išsivysčiusius po karinės tarnybos. Vienas iš ryškių traumos sąlygotų PTSS (potrauminio streso sindromo, angl. Posttraumatic Stress Disorder) simptomų buvo pastebimas per staigų sapnų kokybės pokytį – per kiekvieną naktį veteranus persekiojančius košmarus ir juos lydinčius aštrius fizinius pojūčius. 

Kūrinys nagrinėja PTSS sąlygotų sapnų fiziologinius ir psichologinius potyrius, jų sąveiką su specifine erdve – kambariu – nuo to momento, kai akys užsimerkia.

Meet me at the Elm street – kūrinys, įkvėptas siurrealistinio siaubo tematikos. Įsivaizduokime, jog patys tamsiausi mūsų sapnai geba manifestuotis realybėje,  jog riba tarp košmaro ir pabudimo, tarp fantazijos ir realybės, tarp kitų pasaulių ir šio, išnyksta ir mes esame visiškai priklausomi nuo košmariškų įvykių tėkmės. Nebėra galimybės atsibusti ir raminančiais žodžiais ištarti, jog tai tebuvo sapnas, nes juk sapnas – tai nauja košmariška realybė.

Mano sapnuose viskas vyksta greitai. Viskas – tai, ką aprėpia mano regos laukas ir kitos juslės. Vyksmas – pasidavimas srovei ir dėmesio kaitai… 

Kūrinys SAPN4. The Slippings (liet. išslydimai) – ketvirtoji ciklo, kuriame bandau atkurti sapnams būdingas būsenas, dalis. Sapno kūrimas man glaudžiai siejasi su fenomenologinės filosofijos analize. Pasitelkdama fenomenologijos idėjų inspiruotus metodus, taikau juos muzikos kūrybos procese. Kuriu muzikinius darinius, kurie atspindi medžiagiškumo, judėjimo ir erdviškumo reiškinius. Suteikiu atlikėjams daugialypius vaidmenis, siūlančius klausytojui kiek neįprastą vizualų kūrinio potyrį – tarsi visa, kas vyksta, yra patiriama sapnuojant.

Kūrinio pagrindinis atspirties taškas – tekstų ištraukos iš Karlheinzo Stockhauseno kompozicijos Aus den sieben Tagen. Šiuos tekstus (instrukcijas atlikėjui) ir jų diktuojamas žinutes, prasmes tarsi perleidžiu ne tik per muzikanto prizmę, bet per žmogiškumo aspektą.  Tekstą „you are a musician“ keičiu į „you are a human“, ir tuomet visi kiti nurodymai, kaip „begin with yourself“, „keep listening to the others“, „try again and again“, „don‘t give up“ įgauna naują prasmę, o galbūt tik pabrėžia tas idėjas, kurias pats Stockhausenas gvildeno ir užkodavo šiose atlikimo nuorodose. 

Muzikinė kūrinio medžiaga tarsi iliustruoja kartojimą, bandymą vėl ir vėl. Šis kūrinys lyg sapnas, kuriame liejasi mūsų pasąmoniniai srautai, į paviršių keldami grožį, solidarumą, įsiklausymą į šalia esantį. 

„<…>we must learn to listen more to one another; if one person is doing something beautiful, or on the way to finding it, don’t disturb him, but keep quiet, or join in so imperceptibly that the other person doesn’t notice, or else feels supported, animated“. – K. Stockhausen

Sapnuose mane dažnai aplanko tie, kurių netekau. Jie ryškūs, besišypsantys, gyvesni už gyvus. Pradedu tikėti, jog mirtis neegzistuoja. Tuomet pabundu. Tikrovė atrodo dar niūresnė.

KOMPOZICIJOS ABSOLVENTŲ KŪRINIŲ ŠV. KRISTOFORO KAMERINIAM ORKESTRUI KONCERTAS

LMTA Didžioji salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

Tiesioginės transliacijos metu iš LMTA didžiosios salės skambės kasmetinis Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro kompozicijos bakalauro absolventų baigiamųjų darbų koncertas.

Atlikėjai: Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas)

Dirigentas: DONATAS KATKUS

PROGRAMA:

Osvaldas Balakauskas (1937) Adagio cantabile (2011)

Jurgis Kubilius (1998) Le rappel des oiseaux (2021)

Liepa Užusenytė (1998) „Laiko pabaigai“ (2021)

Julija Kostina (1998) Dream within a dream (2021)

Jurgis Kubilius – „Le rappel des oiseaux“ („Paukščių atspindžiai“) 

– O, mesjė Gérard’ai! Nejaugi ir jūs šiame miške pasiklydote?
– Tikrai, koks netikėtumas, mesjė Jeanai-Philippe’ai. Kaip jūs laikotės?
– Neblogai, ačiū. Tik niekaip nepajėgiu suprasti, kaip čia patekau, ir kaip, po šimts, ištrūkti iš šitos!..
– Nesikarščiuokite taip, mesjė, kartu tikrai ką nors sugalvosime… Kita vertus, čia labai ypatinga vieta. Gal ir netikėsite manimi, bet vos prieš minutę girdėjau, kaip du paukštukai tarpusavyje čiulbėjosi jūsų Le rappel des oiseaux. Nors gal tik pasirodė…
– Ne, ne, mesjė Gérard’ai, visko gali būti. Prieš kokią mylią šalimais nuvirto medis, o jo braškėjimas ir dunksmas priminė… Negalėčiau pasakyti tiksliai, bet tikrai kažką iš jūsų Les espaces acoustiques
– Nejaugi? Tikrai, kaip keista.
– Žinote, čia jaučiuosi toks besvoris, perkeistas, lyg būčiau kieno nors fan
– Atleiskite, mielas Jeanai-Philippe’ai, bet ar ten tik ne… Taip, taip, ten, ties dešimta valanda…
– …Olivier ir Kaija? – Man irgi taip atrodo. Eikime artyn, gal jie mums padės išsiaiškinti, kas gi čia per vieta.

Liepos Užusenytės kūrinys Laiko pabaigai – baigiamasis kompozicijos bakalauro studijų kūrinys styginių orkestrui. Kūrinį sieju  su lietuviškos natografijos lauku bei lietuvių muzikoje pastebimu temperamento ir ekspresyvumo stygiumi. Dėmesį sutelkdama į naujas muzikos užrašymo galimybes, siekiu garso ekspresijos ir atlikimo paprastumo. Tikiuosi, kad išsikeltas užduotis sėkmingai įgyvendinau ir pavyko sukurti įtaigų meninį rezultatą.

Žmonių sapnai tėra juslinių patirčių fragmentai, atgimstantys regimose iliuzijose. Ar įmanoma šias iliuzijas atskirti nuo realybės? Ar galima iš jų ištrūkti? Šis kūrinys – tokio proceso iliustracija. Iliuzijos atsiskleidžia per instrumentų tembrus, jų kismą. Klausytojai išgirs du skirtingus „sapnus“ – tarsi dvi žmogaus būsenas, kurių pabaigoje prieis „veidrodį“ – sutiks save pačius. Veidrodis – tai tuščia erdvė, kurioje daugiau nieko nėra, tik mūsų atspindys. Ši akistata yra proceso pikas – juk ištrūkti iš iliuzijų, iš „sapnų sapnuose“, negalime: amerikiečių poetas Edgaras Allanas Poe iškėlė mintį, kad ištrūkę iš pirmojo sapno liksime antrame, todėl atskirti iliuzijų nuo realybės negalime. Tad „veidrodis“ tampa abiejų sapnų atspindžiu, kartu įpindamas ir žiūrinčiojo į šį veidrodį, fragmentus. Koks vaizdinys atsispindės šiame veidrodyje? Tai priklausys tik nuo paties klausančiojo.

ARTIZANAI SPROGDINA ŠABAKŠTYNUS

Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29)

Šiuolaikinės muzikos ansamblis „Artisans” – tai jaunosios kartos kompozitorių ir atlikėjų kolektyvas, kuris šių metų „Druskomanijos“ festivaliui paruošė sprogdinančią programą!

Atlikėjai:

LIEPA VOZGIRDAITĖ – smuikas
GINTARĖ VALIONYTĖ – fleita
MATAS BERŽINSKAS – el. gitara
NEDAS LATOVINAS – saksofonas
LUKAS BUTKUS – fortepijonas
MATAS LINKAUSKAS – elektronika
DOMINYKAS SNARSKIS – perkusija


Kompozitoriai:

RIČARDAS KABELIS, LUC FERRARI, RŪTA VITKAUSKAITĖ

FB | IG | SoundCloud 

Kūrinyje slypi psichoakustinis paradoksas: klausantis daugybę kartų tolygiai kartojamo garso pasigirsta neegzistuojantys mikrotempo ir dinaminiai nuokrypiai. Stabilios amplitudės ir tarsi žirklėmis karpomų tvinksnių kaita kūrinio atlikėjui tampa nemenku iššūkiu. 

Kūrinio autorius memuaruose aiškiai apibūdina šio opuso esmę – tai ne kompozicija, o garsinių intencijų partitūra. Didesnei ansamblio sudėčiai ir juostai skirtas kūrinys reflektuoja vasariškus kompozitoriaus apsilankymus Corbières šabakštynuose: „tyloje įsikūniję neapibrėžti garsai, levandų ir čiobrelių aromatas, akmenų ir erškėtrožių tvirtumas, pušų spyglius ir kūno linkius dirginantis oras <…> įžemino painų šabakštyno sensualumą, <…>, meilės mostų pavidalus“. 

Šis kūrinys yra tiesiog vienas mostas, lėta evoliucija arba vienas malonumo judesys.

KRAGRAGA – tai Rūtos Vitkauskaitės grafinė partitūra ansambliui. Partitūroje autorė palieka daug laisvos erdvės tiek interpretacijai, tiek improvizacijai, kuri leidžia atlikėjams prisiliesti prie girdimojo reiškinio kūrybos proceso. 

Nors tam tikros dalys ir turi pavadinimus, pavyzdžiui „Sūkurys“, „Kova“ arba „Gražiosios melodijos“, pati muzikinė medžiaga yra apibrėžta išskirtinai abstrakčiai. Todėl kiekvienas ansamblis, neišvengiamai susidurdamas su galybe klausimų ir galimybių, publikai pateikia savo autentiškus ir nepakartojamus atsakymus. 

AMBULANCE ON FIRE albumo pristatymo koncertas

Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29)

„Ambulance on Fire“ gimė iš dueto narių Jūros Elenos Šedytės ir Mėtos Gabrielės Pelegrimaitės draugystės bei joje atsiradusių bendrų muzikinių pomėgių ir emocinių patirčių. Pasitelkdamos neįprastus skirtingų muzikos stilių – IDM, ambient, alternative, breakbeat, 90’s electronica, post-rock, synth-pop, experimental – derinius, improvizacijos ir kompozicijos žinias, atlikėjos kuria subtilią eklektiką, atskleidžiančią siekį pernelyg nekategorizuoti ir nežvelgti į muzikos stilius stereotipiškai. Taupūs dainų tekstai švelniai žadina empatijos jausmą, atkreipia dėmesį į tokias žmogaus būsenas kaip nerimas, pyktis ar baimė, dar stipriau išryškėjančias specifinėje muzikinėje atmosferoje. Gyvų ir elektroninių instrumentų sintezėje persipina tekstūros, gimsta lyriškos ir retsykiais aštrios melodijos, išnyra Lo-fi ir eksperimentinės muzikos motyvai, papildomi tamsiais šokių muzikos ritmais. Lengvos ironijos muzikai suteikia atpažįstami kičiniai senų sintezatorių tembrai ir ritmai.

Atlikėjos:

JŪRA ELENA ŠEDYTĖ– balsas, elektronika, klavišiniai
MĖTA GABRIELĖ PELEGRIMAITĖ – fleita, bosinė gitara, efektai, balsas

FB | IG | YouTube | Spotify

LAIVO TROUPE

Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29)

„Laivo Troupe“ – penkių žmonių kolektyvas atliekantis laisvąją improvizacinę muziką. „Druskomanijos“ festivaliui jie paruošė specialiai šiai progai paruoštą kompleksinės muzikos kompoziciją, paremtą skirtingų muzikinių kultūrų motyvais.

Atlikėjai:

DOMINYKAS NORKŪNAS – el. gitara
DOMANTAS RAZMUS – perkusija
KAZIMIERAS JUŠINSKAS – saksofonas
MĖTA GABRIELĖ PELEGRIMAITĖ – fleita
SIMONAS KAUPINIS – tūba

SATURDAY DANCE RADIO PARTY

Palanga Street Radio (www.palanga.live)

Šeštadienį, birželio 5 dieną nuo 14 val. visi kviečiami įsijungti Palanga Street Radio internetinį radiją ir, pasileidus plaukus, dalyvauti 5 valandų trukmės elektroninės šokių muzikos radijo programoje „SATURDAY DANCE RADIO PARTY“. Nešiojamas koncertas kiekvienam suteiks unikalią koncertinę patirtį ir leis festivalio muziką pasiimti kartu su savimi. Tad pasiruoškite ausines ar garso kolonėles, nes nesvarbu kur ar su kuo esate – visur galėsite įsilieti į „Hìldå“, Romuald Chaloin Galiausko, „El Chico Fuendre“, „Fryzbye“, „Artfcl“ parengtą vakarėlį.

Programa:

14 val. – HÌLDÅ
~15 val. – Ž.S.K.K. (Romuald Chaloin Galiausko projektas)
~16 val. – EL CHICO FUENDRE
~17 val. – FRYZBYE
~18 val. – ARTFL

Norintiems VAIZDO – stebėkite šias premjerines vaizdo transliacijas Druskomanijos Youtube kanale:

Daugiau informacijos apie atlikėjus ir jų pasirodymus skaitykite programos skiltyje. 

Ž.S.K.K.

Palanga Street Radio | Druskomanijos YouTube kanalas

Romuald Chaloin Galiausko Ž.S.K.K. – tai nebyliojo dokumentinio Dzigo Vertovo filmo „Žmogus su kino kamera“ garsinė adaptacija. Filmas, vaizduojantis dieną Sovietų Sąjungoje, kino salėse pirmą kartą pasirodė 1929 m.. Kamerai fiksuojant visuomenės mechaniškumą atskleidžiamas žmogaus supanašėjimas su mašina. Šių laikų visuomenei taip pat būdingi panašūs polinkiai: gaminimas produktas vis dažniau yra skaitmeninis – tai ypač išryškėjo būtent šiuo, „likime namuose“ laikotarpiu.

Kompozitoriaus pasirinktas filmo įgarsinimas gyvai yra tiek istoriškai, tiek ideologiškai artimas šiai kino juostai – kaip ekrane vaizduojamas filmo kūrimo procesas, taip ir gyvai girdimas garso takelio gimimas. „Žmogus su kino kamera“ yra city symphony žanro filmas, tad, norint praplėsti garso takelio muzikinę vertę, kūriniui Ž.S.K.K. pasirinkti pagrindiniai klasikinio simfoninio orkestro instrumentai: medinis pučiamasis – fleita, varinis pučiamasis – valtorna, styginis – smuikas, bei stacionari, su kraštogarsiu persipynusi perkusija.

Kompozitorius: ROMUALD CHALOIN GALIAUSKAS

Atlieka
EGLĖ GUDAITYTĖ – fleita 
GRETA DUBAUSKĖ – valtorna
IEVA LAUČKAITĖ – smuikas 
ROMUALD CHALOIN GALIAUSKAS – elektronika

Saturday Dance Radio Party įrašas: KLAUSYKIS ČIA

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba

FRYZBYE

Palanga Street Radio | Druskomanijos YouTube kanalas

„Fryzbye“ – eksperimentinės elektroninės šokių muzikos duetas. Pagrindinis šio duo pasirodymų akcentas – loopinimas gyvų pasirodymų metu. Savo kūryba „Fryzbye“  į elektroninę šokių muziką bando įnešti kasdieninių, buitinių garsų paletę. Duetas susideda iš Pauliaus Večeros – ritmo sekcija, loopinimas, bei Adomo Paleko – sintezatoriai, savadarbiai muzikiniai instrumentai.

FB | IG | YouTube | SoundCloud

Saturday Dance Radio Party įrašas: KLAUSYKIS ČIA

ARTFCL

Palanga Street Radio | Druskomanijos YouTube kanalas

„Artfcl“ (Andrius Laucevičius ir Matas Samulionis) – tai idėja, kuri puikiai atspindi dabartinius laikus, kai ribos tarp gyvo ir elektroninio / skaitmeninio pasaulių tarsi pranyksta. Kartais žmogus tampa mašina, o mašina tampa žmogumi.

Muzikoje grupė šią idėja įprasmina ne tik jungiant gyvą garsą su elektroniniu, bet ir sulyginant jų vaidmenis muzikos tėkmėje. Akustinis melodinis instrumentas gali imituoti elektroninius ritminius elementus, kai tuo tarpu elektronika „dainuoja“ savo melodiją. Tokiu būdu „Artfcl“ sukuria daugiaprasmę ir labai įvairiaspalvę muzikinę kalbą, kur susipina daug, tarsi tarpusavyje nesuderinamų muzikos stilių, tokių kaip IDMJazzTechnoBreaksAvant-gardeAcid JazzPopAmbientAlternativeElectro ar Trip Hop.

FB | IG | YouTube | Spotify | SoundCloud
http://www.artfcl-music.com/ 

Saturday Dance Radio Party įrašas: KLAUSYKIS ČIA

CHORDOS PREMJEROS

Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29)

Atviro kvietimo metu atrinktų 7 kompozitorių kūrinių premjeros styginių kvartetui.

Atlikėjai:

styginių kvartetas „Chordos”

Kompozitoriai:

GINTARĖ VALIONYTĖ
LINAS RUPŠLAUKIS

LUKAS BUTKUS
MANUEL VELÁZQUEZ

NATAS KUNAS
MATAS ŠABLAUSKIS
ALEKSEJ KALININ

On the Suns 

Šis styginių kvartetas – tai sena sena pasaka apie saules. Pirmoji dalis yra apie tai, kaip ryte jos pakyla, visą žemę apgaubia rūkais ir vis dar tyliai miegantiems paglosto skruostus. Antrojoje dalyje jos žadina skubančius ir bėgančius, o ir pačios ima ritinėtis kalvomis. Ši pasaka apie tai, kaip saulės prabunda, sunkiai keliasi iš miglotos sapnų karalystės, o tada susitikusios geria kavą ir tyliai kikendamos aptarinėja mėnulius. Tai pasaka apie šviesą, apie kurią iš tikrųjų yra visos pasakos, ir apie saules, ant kurių mes skraidome stipriai įsikibę, sukdami ratus keisčiausiomis orbitomis. 

Chi son’io tu non saprai/Kas aš esu, tu nežinai  

Belaukdamas Romeo Castellucci režisuotos Wolfgango Amadeus Mozarto operos Don Žuanas pastatymo, reflektavau jos protagonistą bei numanomus režisieriaus kalbėjimo būdus. Stebėjau ankstesnius operų pastatymus, taip pat jau beveik keturis šimtus metų vieno populiariausių (anti)herojų Don Žuano istorines naratyvų versijas. Pasak sociologo Zygmunto Baumano, Don Žuaną galima interpretuoti ir kaip modernybės herojų, nes jam buvimo prasmė – tai greitis, kaita, nepastovumas ir galimybė nuolat viską pradėti iš pradžių. Chi son’io tu non saprai (it. kas aš esu, tu nežinai) – šie operos žodžiai tarsi atveria egzistencinės moderniojo žmogaus asimetrijos, ambivalencijos formas bei esmę. Kūrinyje nėra citatų ar kitų tiesioginių nuorodų, tačiau šių svarstymų kontekste gimė kompozicijos turinys.

Monsieur Egosomatique

Kaip žodis „psichosomatinis“, taip ir žodis egosomatique (liet. egosomatinis) yra sudarytas iš dviejų dalių: „ego“ ir graikiško „σῶμα (soma)“, reiškiančio „kūnas“. Kalbant nemuzikiniais terminais, Monsieur Egosomatique yra pasakojimas apie įsivaizduojamą veikėją poną Egosomatiką ir jo įgarsintą krinkančią psichiką. Kūrinį sudaro dvi dalys: pirmoji „ego“ yra sardoniška ir prieštaraujanti sau, o antroji „kūnas“ yra jos kontrastas — rami, monotoniška, bet turinti ne mažiau savitų niuansų. Kaip ir nemaža dalis mano kūrinių, taip ir ši kompozicija balansuoja tarp ironijos ir nuoširdumo ribos. Šįkart į pasirinktą muzikinę medžiagą pirmiausiai žvelgiu kaip į anekdotą: naudoju muzikines citatas, aforminius proveržius, žaidimus su klausytojų lūkesčiais… „Prancūziškas“ pavadinimas suteikia tik fasadinį rimtumą, o šiaip nieko rimto šiame kūrinyje, visa laimė, nėra.

Life molecules/Gyvybės molekulės 

Mane labai domina kaip muzika perteikia procesus, susijusius su tapatybės sąvoka. Muzikos kalba konstruodama muzikinius diskursus dažniausiai remiasi muzikinių idėjų variacijomis. Tai gali paskatinti kelti klausimą: kada muzikinė idėja, pasiduodanti harmonijos, melodijos, tembro, dydžio ir kt. variacijoms, tampa nauja, nepriklausoma nuo pradinės. Kartais norėdami atsakyti į šį klausimą turime šiek tiek pakeisti savo muzikos ar kai kurių jos elementų supratimą, kad galėtume apibrėžti ar tai yra variacija, ar kažkas naujo. Šį samprotavimą galima pritaikyti daugeliui visatos aspektų: pakitęs mūsų žvilgsnis į daiktus gali juos pakeisti, taigi daiktų ir sąvokų tapatybė priklauso nuo perspektyvos, iš kurios į juos žvelgiame. Tai, mano nuomone, turėtų būti nuolankumą žadinanti tiesa, skatinanti mus būti mažiau susitelkusiais į save ir atviriau žvelgti į mus supantį pasaulį, kuris keičiasi mums į jį bežiūrint, o tuo pat metu keičia ir mus, kai save matome kaip jo dalį.

Organismos/Contemplation

Organismos/Contemplation klausytoją panardina į fragmentišką interakciją su menamu hiperorganišku organizmu. Vizualiai ir substanciškai neapčiuopiama jo esatis kiekvienam reiškiasi savaip. Šis daugiaprasmis judėjimas kuriamas trapios dinamikos atlikimo technikomis. Susitikimo metu gimsta kontempliacija, užklausianti nežmogiškos prigimties galimybę žmogaus prisigėrusiame pasaulyje.

C E Ž U V I S 

Kūrinio struktūra grįsta įžymaus XX a. kompozitoriaus autorinio akordo garsais, kuriuos atskleidžia kūrinio pavadinimo vertimas į anglų kalbą.

Annihilation

Sukūrimo mintis gimė iš to paties pavadinimo kino filmo „Annihilation“. Anihiliacija, trumpai tariant, yra materijos dalelės susidūrimas su ją atitinkančia antimaterija. Kai mažos energijos elektronas susiduria su antielektronu, jiedu anihiliuoja ir pavirsta nauja dalele.

Anihilation:

  1. Materija yra gyvas organizmas – jį kūrinyje atitinka gyvi atlikėjai;
  2. Antimaterija – tai, kas yra neapčiuopiama, bet egzistuoja – fiksuota elektronika. Apjungus šiuos du aspektus, gaunama nauja materija – visuma.
    „1+1=1“

Druskomanija 2021

Netyčia praleidai šių metų Druskomanijos renginius? Niekis! Juos išvysti bei apie juos pasiskaityti gali štai čia, Tau patogiu metu.

DAR PREMJEROS PERKUSIJAI

LMTA Balkono teatras (Gedimino pr. 4)

Lietuvos kompozitorių sąjungos Druskininkų meno rezidencija „DAR“ apjungė pajėgas su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šiuolaikinės muzikos programa, „Kintai Arts“ rezidencija ir „Druskomanijos“ festivaliu tam, kad į Druskininkus pasikviestų talentingus Europos kompozitorius ir sukurtų sąlygas bendradarbiavimui su jaunaisiais lietuvių muzikais. Rezidencijoje paruošti kūriniai bus atliekami „Druskomanijos“ ir Kintų muzikos festivaliuose bei tarptautiniame tarpdisciplininiame festivalyje „N-žemė“ Nidoje.

Iš daugybės kandidatūrų buvo atrinkti penki kompozitoriai: Eliott Delafosse (BE), Justina Šikšnelytė (LT), Raimonda Žiūkaitė (LT), Eliorah Goodman (UK). Druskininkuose jie su LMTA šiuolaikinės muzikos perkusijos ansambliu kartu ieškos savo kūrinių interpretacijų. Šių muzikų kūryba – tai  naujoji eksperimentinė muzika: ji dažnai užrašoma grafine partitūra, joje integruojami improvizaciniai elementai bei siekiama atrasti naujų, dar negirdėtų sąskambių ir prasmių. Festivaliuose Kintuose ir Nidoje prie muzikinio projekto prisijungs ir jaunieji lietuvių choreografai bei šokėjai.

Atlikėjai: 

LMTA šiuolaikinės muzikos perkusijos ansamblis – RŪTA ŠEDUIKYTĖ, ARKADIJUS GOTESMANAS, DOMINYKAS SNARSKIS, TUOMAS J. RÄSASÄNEN, ARNAS MIKALKĖNAS

Projekto meno vadovai: 

VYKINTAS BALTAKAS, ARNAS MIKALKĖNAS

Kompozitoriai: 

ELIOTT DELAFOSSE (BE)
JUSTINA ŠIKŠNELYTĖ (LT)
RAIMONDA ŽIŪKAITĖ (LT)
ELIORAH GOODMAN (UK)

Mirror Maze

Šią kompoziciją įkvėpė veidrodžiai, tiksliau – neįtikėtinas jų gebėjimas kurti nesuskaičiuojamas daugybes net mažučiausio daiktelio atvaizdų ir paslaptingai, nepaaiškinamai iškraipyti tikrovę. Kūrinys parašytas pasitelkus vieną vienintelį segmentą, atsikartojantį skirtinguose laiko ir erdvės kontekstuose. Garsų kuriamos spalvos, savo ruožtu, formuoja tam tikrą motyvą. Kartais jis išsiplečia ir išdidėja, o kartais sumenksta iki mažutėlių fragmentų, išsibarsto tarp ansamblio instrumentų ir neapčiuopiamuose simetrijos cikluose formuoja savitus atspindžius.

Small Departures

Small Departures – tai kūrinys, įkvėptas Indijos karnatinės muzikos (ang. Carnatic music). Jame žaidžiama su kompleksiškomis ritminėmis struktūromis ir priešingai – labai paprastomis pasikartojančiomis frazėmis bei improvizacija.

Muzikinė medžiaga prasideda kartu, bet per kūrinį vis išsiskiria, taip sukurdama skirtingus, savarankiškus ritminius sluoksnius. 

Small Departures dedikuotas 2020 birželio 23 dienai paminėti, kuomet po 4 metų, praleistų Pietų Amerikoje, netikėtai išsikrausčiau iš Ekvadoro.

Lakusis smėlis

Kūrinyje Lakusis smėlis pojūtis, kad stabili struktūra ima tižti tempdamasi žemyn, yra kuriamas pasitelkiant nuoseklius perėjimus iš vienos garso spalvos į kitą. Jie atsiranda keičiant grojimo poziciją ant instrumento ir smūgio taško poziciją ant lazdelės. Taip aktyvuojami skirtingi virštoniai, nors pagrindinis tonas lieka toks pat. Lakiojo smėlio garsinė interpretacija kuriama ir ritmo struktūrų deformavimu, jų pagreitinimu / sulėtinimu.

s t r a n g e . ɒ Ɉ Ɉ ɿ ɒ ɔ Ɉ o ɿ ƨ

Šis kūrinys pagrįstas chaoso teorijai būdingais principais. Žinodamas, jog kintančios chaotinės sistemos itin priklausomos nuo pirminių sąlygų, sukūriau „atvirą“ partitūrą, leidžiančią atlikėjams įgyvendinti įvairiausius sprendimus.

Skaitydamas chaoso teorijai skirtą literatūrą aptikau vieną mane gerokai nustebinusį faktą: pasirodo, nagrinėjant sudėtingose chaotinėse sistemose vykstančius tariamai atsitiktinius procesus, galima aptikti pamatinių dėsningumų, nuolat ratu besisukančių modulių, pasikartojimų, panašių elementų, fraktalų ir saviorganizacijos. O kadangi visus šiuos principus įmanoma pasitelkti komponuojant muziką, būtent jie padėjo man sukurti vadinamąją „atvirą“ chaotinę struktūrą.

Nelaikau savęs kompozitoriumi, linkusiu į chaotišką arba tariamai atsitiktinę kūrybą. Kita vertus, nesiekiu per muziką reikšti chaoso teoriją, nes tai kuo puikiausiai atlieka lygtys. Mano tikslas – pasitelkiant fizinio reiškinio teoriją nubrėžti principus, kurie leidžia organiškai konstruoti atitinkamą muzikos formą.

SOLO fortepijonui: John Adams – „Phrygian Gates“

Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29)

Muzikos pradėjau mokytis Eduardo Balsio menų gimnazijoje būdama šešerių, o šiuo metu tęsiu muzikos atlikimo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesoriaus Sergejaus Okruško klasėje. Dar paauglystėje pradėjau domėtis šiuolaikine akademine muzika: avangardas, minimalizmas atrodė tarsi terra nova mokykloje mokantis tradicinio barokinės, klasicistinės ir romantinės muzikos atlikimo. Paulo Hindemitho ciklas Ludus Tonalis, György’o Ligeti bei Philipo Glasso etiudai tuo metu tapo ankstinu susižavėti šiuolaikine muzika. Atradusi Johno Adamso Phrygian gates ir China gates ėmiau nuodugniau domėtis minimalistine kūryba. Phrygian Gates – ankstyvasis kompozitoriaus Johno Adamso šio stiliaus muzikos pavyzdys, žymimas kaip pirmasis jo opusas. Kūrinyje, mainantis fryginei ir lydinei dermėms muzikinės figūros juda spirale, sukurdamos 22 minučių muzikinę kelionę kvintų ratu, kurios pabaigoje pasiekia Frygijos vartus.”

SOLO kontrabosui (premjeros)

Atviro kvietimo metu atrinktų 5 kompozitorių kūrinių premjeros solo kontrabosui.

Atlikėjai:

GEDIMINAS ZAMULSKIS
VINCAS BAČIUS


Kompozitoriai:

IGNAS ŠOLIŪNAS
JUSTINA ŠIKŠNELYTĖ
TEPPO HAUTA-AHO 
ANDRIUS ŠIURYS
CUIQI WANG
IEVA PARNARAUSKAITĖ

Electronic Sheep Tribe

Mokydamasis Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje paskutinius ketverius metus praleidau kontraboso klasėje po Ričardo Mekionio sparnu. Groti man sekėsi visai neblogai, bet labai nemėgau visokių etiudų, o ir pati klasikinė muzika pernelyg manęs nežavėjo. Todėl, kai ateidavo laikas užsidaryti savo klasėje ir praktikuotis, aš išsitraukdavau telefoną, paleisdavau sau jaukios muzikos ir, kol budintis neišvarydavo iš mokyklos, grodavau ant viršaus, improvizuodavau visaip kaip sumanydavau. Electronic Sheep Tribe – tai kūrinys kontrabosui ir garso takeliui. Parašiau jį tam, kad į rankas pagriebus kontrabosą nereiktų toli ieškoti tos jaukios muzikos. Pavadinimas kilo iš minčių apie knygą Do Androids Dream of Electric Sheep?. Matyt, užsigalvojau apie tai, kad vieną dieną ir avys bus elektrinės. Truputį liūdna, bet, kai pagalvoji, jei tos elektrinės avys bus paprasčiausi robotai, tai vietoj mekenimo jos tikrai galės groti muziką, tuomet ir tu galėsi bėgiot laukais ir dainuoti joms pritardamas. Gal visai nieko. Tikiuosi, kada nors tos elektrinės avys pagros ir šį kūrinį.

fracas  /ˈfrakɑː/  a noisy disturbance, quarrel 

Šis kūrinys solui kontrabosui – lyg vidinis dialogas su savimi, virstantis diskusija ir ginču vienatvėje. Tai muzikinis pokalbis, kurio pabaigoje naudojama grafinė notacija, todėl ši diskusija, priklausomai nuo muzikanto interpretacijos, kiekvieną kartą baigsis vis kitaip.

Snūduro gyslos

Kūrinys parašytas kontrabosui ir garso įrašams. Įkvėptas jis Dainiaus Gintalo poezijos (pagal jo eilėraščių rinkinyje „boa“ esantį absurdo aforizmų skyrelį kūrinys ir pavadintas), S. Becketto absurdo teatro bei J. Cage’o aleatorikos.

Kūrinį sudaro septynios muzikinės miniatiūros, atliekamos atsitiktine tvarka. Jas skiria beprasmiškas atlikėjo vaikščiojimas tarp salėje išmėtytų užverstų miniatiūrų lapų ir atlikimo vietos scenoje.

Atsisakydamas poezijos verbalinio citavimo bei papildomų prasmių kūrimo, atsigręžiau į priešingoje pusėje stovintį Absurdą. Manau, kad tai konceptualiausias ir absurdiškiausias mano kūrinys.

„Snūduras jau lyg ir būtybe tampa mano galvoj, kuri užvaldo galvą ir visas jos gyslas“ – rašiau Dainiui Gintalui kol aptarinėjome snūdurio, snaudulio bei Snūduro skirtumus.

0706

Šio kūrinio pagrindas – trys skaičiai: 7, 0, 6. Jo idėja kilo iš noro paminėti vieną datą. 0706 sukomponuotas iš pasikartojančių motyvų, kurie kaitaliojasi analogiškai tokia tvarka, kaip ir pavadinime. Atrodo, kad tai galėtų tęstis be galo, tad ir pabaiga parašyta lyg nauja pradžia.

Seasonal Affective Disorder (SAD)

Daugeliui žmonių sezoninė depresija pasireiškia rudenį. Jos priežastys nėra susijusios su mūsų kasdieniniais išgyvenimais, ją sukelia metų laikų kaita. Rudens sezonu mažiau šviesos, silpnėja saulės energija, o kartu su ja ir žmogaus organizmo apsauginės funkcijos. Visa tai veikia mūsų vidinį biologinį ritmą, serotonino ir melatonino išsiskyrimą kūne. Atsiranda bejėgiškumo jausmas, pasyvumas bei liūdesys.

Ritmo sutrikimas, saulės trūkumas ir energijos slopimas tapo pagrindiniais kūrinio elementais, iš kurių skleidžiasi muzikinė medžiaga. Kūrinyje norima perteikti šį sutrikimą išgyvenančio žmogaus būsenas. Pasirinktos garsinės priemonės ir jų dėliojimas laike tarsi perteikia sutrikusio ryšio tarp kūno, proto ir sielos idėją, formuoja  padrikų ir nesuvaldomų minčių srautus.

DREAM: Šiuolaikinės muzikos ansamblis „Fluorescence“ (premjeros)

Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29)

„Dream“ koncerto metu šiuolaikinės muzikos ansamblis „Fluorescence“ kvies sustoti ir pailsėti nuo pasaulį užgriuvusių įvykių, nuo miesto šurmulio, nuo avangardinio skambesio, ieškoti grožio ir ramybės sapnų pasauliuose ir (savo) fantazijoje.

Atlikėjai:

EVALD MASALSKI – saksofonas
IRINA BUKINA – fleita
AUGUSTINA VIZBARAITĖ – smuikas
POVILAS LUKAŠEVIČIUS – violončelė
AIDAS TAMULEVIČIUS – el. gitara
SAULĖ AUGUSTINA ŽOSTAUTAITĖ – fortepijonas

Dirigentė:

BEATA JUCHNEVIČ


PROGRAMA:

ALEKSEJ KALININ – „Falling in peace“
MILDA VENCKUTĖ – „REM“
LIEPA VOZGIRDAITĖ – „Waiting room“
NERINGA BANYTĖ – „Meet me at the Elm street“
JŪRA ELENA ŠEDYTĖ – „SAPN4 – The Slippings“
IEVA PARNARAUSKATĖ – „A little below your chest“
BEATA JUCHNEVIČ – „Lily“

FB | IG 

Fall in peace – kūrinys mišriam ansambliui.
Kompozicijos inspiracija tapo du aspektai: tiksinti laikrodžio rodyklė ir japonų kilmės režisieriaus Hideaki Anno animacinio filmo iškelti savęs pažinimo ir savo egzistencialumo apmąstymai. Tiksinti rodyklė yra tarsi priminimas apie einantį laiką – apie patį egzistavimą pasaulyje ir tai, kad jis nėra amžinas. Per visą šį laiką žmogus mąsto – mąsto apie tai kas jis yra, kur jis yra iš tikrųjų, koks jo tikrasis veidas, ar aplinkiniai jį mato taip pat, kaip jis regi save veidrodyje. Iš to kyla jausmas, tarsi pačioje pasąmonėje jis kristų į begalinę prarają.

Sapnai – tai iš pasąmonės kylantys paveikslai ir būsenos. Juose atsirandantys vaizdiniai – tai tik realybės nuotrupos, trumpi fragmentai, susijungiantys į dažnai nelogišką ir nesuprantamą spektaklį, kuris nuolat keičia vietą, laiką ir veikėjus. Tačiau sapnai turi sąsajų ir su menu, muzika – juk ir viena, ir kita kyla iš mūsų vidaus, susideda iš mūsų patirtų išorinių ir vidinių dirgiklių. Tai tarsi tam tikra savianalizė – sapnuose mes susikuriame unikalią visatą, į kurią pasineriame visa esybe. Taigi pristatau Jums REM – savo vidinio pasaulio sintezę.

Pasibaigus kruvinam Vietnamo karui, viešojoje erdvėje pasirodė gausūs psichologinių tyrimų ir mokslinių straipsnių archyvai, nagrinėjantys JAV veteranų traumines patirtis ir psichologinius sutrikimus, išsivysčiusius po karinės tarnybos. Vienas iš ryškių traumos sąlygotų PTSS (potrauminio streso sindromo, angl. Posttraumatic Stress Disorder) simptomų buvo pastebimas per staigų sapnų kokybės pokytį – per kiekvieną naktį veteranus persekiojančius košmarus ir juos lydinčius aštrius fizinius pojūčius. 

Kūrinys nagrinėja PTSS sąlygotų sapnų fiziologinius ir psichologinius potyrius, jų sąveiką su specifine erdve – kambariu – nuo to momento, kai akys užsimerkia.

Meet me at the Elm street – kūrinys, įkvėptas siurrealistinio siaubo tematikos. Įsivaizduokime, jog patys tamsiausi mūsų sapnai geba manifestuotis realybėje,  jog riba tarp košmaro ir pabudimo, tarp fantazijos ir realybės, tarp kitų pasaulių ir šio, išnyksta ir mes esame visiškai priklausomi nuo košmariškų įvykių tėkmės. Nebėra galimybės atsibusti ir raminančiais žodžiais ištarti, jog tai tebuvo sapnas, nes juk sapnas – tai nauja košmariška realybė.

Mano sapnuose viskas vyksta greitai. Viskas – tai, ką aprėpia mano regos laukas ir kitos juslės. Vyksmas – pasidavimas srovei ir dėmesio kaitai… 

Kūrinys SAPN4. The Slippings (liet. išslydimai) – ketvirtoji ciklo, kuriame bandau atkurti sapnams būdingas būsenas, dalis. Sapno kūrimas man glaudžiai siejasi su fenomenologinės filosofijos analize. Pasitelkdama fenomenologijos idėjų inspiruotus metodus, taikau juos muzikos kūrybos procese. Kuriu muzikinius darinius, kurie atspindi medžiagiškumo, judėjimo ir erdviškumo reiškinius. Suteikiu atlikėjams daugialypius vaidmenis, siūlančius klausytojui kiek neįprastą vizualų kūrinio potyrį – tarsi visa, kas vyksta, yra patiriama sapnuojant.

Kūrinio pagrindinis atspirties taškas – tekstų ištraukos iš Karlheinzo Stockhauseno kompozicijos Aus den sieben Tagen. Šiuos tekstus (instrukcijas atlikėjui) ir jų diktuojamas žinutes, prasmes tarsi perleidžiu ne tik per muzikanto prizmę, bet per žmogiškumo aspektą.  Tekstą „you are a musician“ keičiu į „you are a human“, ir tuomet visi kiti nurodymai, kaip „begin with yourself“, „keep listening to the others“, „try again and again“, „don‘t give up“ įgauna naują prasmę, o galbūt tik pabrėžia tas idėjas, kurias pats Stockhausenas gvildeno ir užkodavo šiose atlikimo nuorodose. 

Muzikinė kūrinio medžiaga tarsi iliustruoja kartojimą, bandymą vėl ir vėl. Šis kūrinys lyg sapnas, kuriame liejasi mūsų pasąmoniniai srautai, į paviršių keldami grožį, solidarumą, įsiklausymą į šalia esantį. 

„<…>we must learn to listen more to one another; if one person is doing something beautiful, or on the way to finding it, don’t disturb him, but keep quiet, or join in so imperceptibly that the other person doesn’t notice, or else feels supported, animated“. – K. Stockhausen

Sapnuose mane dažnai aplanko tie, kurių netekau. Jie ryškūs, besišypsantys, gyvesni už gyvus. Pradedu tikėti, jog mirtis neegzistuoja. Tuomet pabundu. Tikrovė atrodo dar niūresnė.

KOMPOZICIJOS ABSOLVENTŲ KŪRINIŲ ŠV. KRISTOFORO KAMERINIAM ORKESTRUI KONCERTAS

LMTA Didžioji salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

Tiesioginės transliacijos metu iš LMTA didžiosios salės skambės kasmetinis Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro kompozicijos bakalauro absolventų baigiamųjų darbų koncertas.

Atlikėjai: Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas)

Dirigentas: DONATAS KATKUS

PROGRAMA:

Osvaldas Balakauskas (1937) Adagio cantabile (2011)

Jurgis Kubilius (1998) Le rappel des oiseaux (2021)

Liepa Užusenytė (1998) „Laiko pabaigai“ (2021)

Julija Kostina (1998) Dream within a dream (2021)

Jurgis Kubilius – „Le rappel des oiseaux“ („Paukščių atspindžiai“) 

– O, mesjė Gérard’ai! Nejaugi ir jūs šiame miške pasiklydote?
– Tikrai, koks netikėtumas, mesjė Jeanai-Philippe’ai. Kaip jūs laikotės?
– Neblogai, ačiū. Tik niekaip nepajėgiu suprasti, kaip čia patekau, ir kaip, po šimts, ištrūkti iš šitos!..
– Nesikarščiuokite taip, mesjė, kartu tikrai ką nors sugalvosime… Kita vertus, čia labai ypatinga vieta. Gal ir netikėsite manimi, bet vos prieš minutę girdėjau, kaip du paukštukai tarpusavyje čiulbėjosi jūsų Le rappel des oiseaux. Nors gal tik pasirodė…
– Ne, ne, mesjė Gérard’ai, visko gali būti. Prieš kokią mylią šalimais nuvirto medis, o jo braškėjimas ir dunksmas priminė… Negalėčiau pasakyti tiksliai, bet tikrai kažką iš jūsų Les espaces acoustiques
– Nejaugi? Tikrai, kaip keista.
– Žinote, čia jaučiuosi toks besvoris, perkeistas, lyg būčiau kieno nors fan
– Atleiskite, mielas Jeanai-Philippe’ai, bet ar ten tik ne… Taip, taip, ten, ties dešimta valanda…
– …Olivier ir Kaija? – Man irgi taip atrodo. Eikime artyn, gal jie mums padės išsiaiškinti, kas gi čia per vieta.

Liepos Užusenytės kūrinys Laiko pabaigai – baigiamasis kompozicijos bakalauro studijų kūrinys styginių orkestrui. Kūrinį sieju  su lietuviškos natografijos lauku bei lietuvių muzikoje pastebimu temperamento ir ekspresyvumo stygiumi. Dėmesį sutelkdama į naujas muzikos užrašymo galimybes, siekiu garso ekspresijos ir atlikimo paprastumo. Tikiuosi, kad išsikeltas užduotis sėkmingai įgyvendinau ir pavyko sukurti įtaigų meninį rezultatą.

Žmonių sapnai tėra juslinių patirčių fragmentai, atgimstantys regimose iliuzijose. Ar įmanoma šias iliuzijas atskirti nuo realybės? Ar galima iš jų ištrūkti? Šis kūrinys – tokio proceso iliustracija. Iliuzijos atsiskleidžia per instrumentų tembrus, jų kismą. Klausytojai išgirs du skirtingus „sapnus“ – tarsi dvi žmogaus būsenas, kurių pabaigoje prieis „veidrodį“ – sutiks save pačius. Veidrodis – tai tuščia erdvė, kurioje daugiau nieko nėra, tik mūsų atspindys. Ši akistata yra proceso pikas – juk ištrūkti iš iliuzijų, iš „sapnų sapnuose“, negalime: amerikiečių poetas Edgaras Allanas Poe iškėlė mintį, kad ištrūkę iš pirmojo sapno liksime antrame, todėl atskirti iliuzijų nuo realybės negalime. Tad „veidrodis“ tampa abiejų sapnų atspindžiu, kartu įpindamas ir žiūrinčiojo į šį veidrodį, fragmentus. Koks vaizdinys atsispindės šiame veidrodyje? Tai priklausys tik nuo paties klausančiojo.

ARTIZANAI SPROGDINA ŠABAKŠTYNUS

Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29)

Šiuolaikinės muzikos ansamblis „Artisans” – tai jaunosios kartos kompozitorių ir atlikėjų kolektyvas, kuris šių metų „Druskomanijos“ festivaliui paruošė sprogdinančią programą!

Atlikėjai:

LIEPA VOZGIRDAITĖ – smuikas
GINTARĖ VALIONYTĖ – fleita
MATAS BERŽINSKAS – el. gitara
NEDAS LATOVINAS – saksofonas
LUKAS BUTKUS – fortepijonas
MATAS LINKAUSKAS – elektronika
DOMINYKAS SNARSKIS – perkusija


Kompozitoriai:

RIČARDAS KABELIS,  LUC FERRARI, RŪTA VITKAUSKAITĖ

FB | IG | SoundCloud 

Kūrinyje slypi psichoakustinis paradoksas: klausantis daugybę kartų tolygiai kartojamo garso pasigirsta neegzistuojantys mikrotempo ir dinaminiai nuokrypiai. Stabilios amplitudės ir tarsi žirklėmis karpomų tvinksnių kaita kūrinio atlikėjui tampa nemenku iššūkiu. 

Kūrinio autorius memuaruose aiškiai apibūdina šio opuso esmę – tai ne kompozicija, o garsinių intencijų partitūra. Didesnei ansamblio sudėčiai ir juostai skirtas kūrinys reflektuoja vasariškus kompozitoriaus apsilankymus Corbières šabakštynuose: „tyloje įsikūniję neapibrėžti garsai, levandų ir čiobrelių aromatas, akmenų ir erškėtrožių tvirtumas, pušų spyglius ir kūno linkius dirginantis oras <…> įžemino painų šabakštyno sensualumą, <…>, meilės mostų pavidalus“. 

Šis kūrinys yra tiesiog vienas mostas, lėta evoliucija arba vienas malonumo judesys.

KRAGRAGA – tai Rūtos Vitkauskaitės grafinė partitūra ansambliui. Partitūroje autorė palieka daug laisvos erdvės tiek interpretacijai, tiek improvizacijai, kuri leidžia atlikėjams prisiliesti prie girdimojo reiškinio kūrybos proceso. 

Nors tam tikros dalys ir turi pavadinimus, pavyzdžiui „Sūkurys“, „Kova“ arba „Gražiosios melodijos“, pati muzikinė medžiaga yra apibrėžta išskirtinai abstrakčiai. Todėl kiekvienas ansamblis, neišvengiamai susidurdamas su galybe klausimų ir galimybių, publikai pateikia savo autentiškus ir nepakartojamus atsakymus. 

AMBULANCE ON FIRE albumo pristatymo koncertas

Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29)

„Ambulance on Fire“ gimė iš dueto narių Jūros Elenos Šedytės ir Mėtos Gabrielės Pelegrimaitės draugystės bei joje atsiradusių bendrų muzikinių pomėgių ir emocinių patirčių. Pasitelkdamos neįprastus skirtingų muzikos stilių – IDM, ambient, alternative, breakbeat, 90’s electronica, post-rock, synth-pop, experimental – derinius, improvizacijos ir kompozicijos žinias, atlikėjos kuria subtilią eklektiką, atskleidžiančią siekį pernelyg nekategorizuoti ir nežvelgti į muzikos stilius stereotipiškai. Taupūs dainų tekstai švelniai žadina empatijos jausmą, atkreipia dėmesį į tokias žmogaus būsenas kaip nerimas, pyktis ar baimė, dar stipriau išryškėjančias specifinėje muzikinėje atmosferoje. Gyvų ir elektroninių instrumentų sintezėje persipina tekstūros, gimsta lyriškos ir retsykiais aštrios melodijos, išnyra Lo-fi ir eksperimentinės muzikos motyvai, papildomi tamsiais šokių muzikos ritmais. Lengvos ironijos muzikai suteikia atpažįstami kičiniai senų sintezatorių tembrai ir ritmai.

Atlikėjos:

JŪRA ELENA ŠEDYTĖ – balsas, elektronika, klavišiniai
MĖTA GABRIELĖ PELEGRIMAITĖ – fleita, bosinė gitara, efektai, balsas

FB | IG | YouTube | Spotify

LAIVO TROUPE

Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29)

„Laivo Troupe“ – penkių žmonių kolektyvas atliekantis laisvąją improvizacinę muziką. „Druskomanijos“ festivaliui jie paruošė specialiai šiai progai paruoštą kompleksinės muzikos kompoziciją, paremtą skirtingų muzikinių kultūrų motyvais.

Atlikėjai:

DOMINYKAS NORKŪNAS – el. gitara
DOMANTAS RAZMUS – perkusija
KAZIMIERAS JUŠINSKAS – saksofonas
MĖTA GABRIELĖ PELEGRIMAITĖ – fleita
SIMONAS KAUPINIS – tūba

SATURDAY DANCE RADIO PARTY

Palanga Street Radio (www.palanga.live)

Šeštadienį, birželio 5 dieną nuo 14 val. visi kviečiami įsijungti Palanga Street Radio internetinį radiją ir, pasileidus plaukus, dalyvauti 5 valandų trukmės elektroninės šokių muzikos radijo programoje „SATURDAY DANCE RADIO PARTY“. Nešiojamas koncertas kiekvienam suteiks unikalią koncertinę patirtį ir leis festivalio muziką pasiimti kartu su savimi. Tad pasiruoškite ausines ar garso kolonėles, nes nesvarbu kur ar su kuo esate – visur galėsite įsilieti į „Hìldå“, Romuald Chaloin Galiausko, „El Chico Fuendre“, „Fryzbye“, „Artfcl“ parengtą vakarėlį.

Programa:

14 val. – HÌLDÅ
~15 val. – Ž.S.K.K. (Romuald Chaloin Galiausko projektas)
~16 val. – EL CHICO FUENDRE
~17 val. – FRYZBYE
~18 val. – ARTFL

Norintiems VAIZDO – stebėkite šias premjerines vaizdo transliacijas Druskomanijos Youtube kanale:

Daugiau informacijos apie atlikėjus ir jų pasirodymus skaitykite programos skiltyje. 

Ž.S.K.K.

Palanga Street Radio | Druskomanijos YouTube kanalas

Romuald Chaloin Galiausko Ž.S.K.K. – tai nebyliojo dokumentinio Dzigo Vertovo filmo „Žmogus su kino kamera“ garsinė adaptacija. Filmas, vaizduojantis dieną Sovietų Sąjungoje, kino salėse pirmą kartą pasirodė 1929 m.. Kamerai fiksuojant visuomenės mechaniškumą atskleidžiamas žmogaus supanašėjimas su mašina. Šių laikų visuomenei taip pat būdingi panašūs polinkiai: gaminimas produktas vis dažniau yra skaitmeninis – tai ypač išryškėjo būtent šiuo, „likime namuose“ laikotarpiu.

Kompozitoriaus pasirinktas filmo įgarsinimas gyvai yra tiek istoriškai, tiek ideologiškai artimas šiai kino juostai – kaip ekrane vaizduojamas filmo kūrimo procesas, taip ir gyvai girdimas garso takelio gimimas. „Žmogus su kino kamera“ yra city symphony žanro filmas, tad, norint praplėsti garso takelio muzikinę vertę, kūriniui Ž.S.K.K. pasirinkti pagrindiniai klasikinio simfoninio orkestro instrumentai: medinis pučiamasis – fleita, varinis pučiamasis – valtorna, styginis – smuikas, bei stacionari, su kraštogarsiu persipynusi perkusija.

Kompozitorius: ROMUALD CHALOIN GALIAUSKAS

Atlieka
EGLĖ GUDAITYTĖ – fleita 
GRETA DUBAUSKĖ – valtorna
IEVA LAUČKAITĖ – smuikas 
ROMUALD CHALOIN GALIAUSKAS – elektronika

Saturday Dance Radio Party įrašas: KLAUSYKIS ČIA

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba

FRYZBYE

Palanga Street Radio | Druskomanijos YouTube kanalas

„Fryzbye“ – eksperimentinės elektroninės šokių muzikos duetas. Pagrindinis šio duo pasirodymų akcentas – loopinimas gyvų pasirodymų metu. Savo kūryba „Fryzbye“  į elektroninę šokių muziką bando įnešti kasdieninių, buitinių garsų paletę. Duetas susideda iš Pauliaus Večeros – ritmo sekcija, loopinimas, bei Adomo Paleko – sintezatoriai, savadarbiai muzikiniai instrumentai.

FB | IG | YouTube | SoundCloud

Saturday Dance Radio Party įrašas: KLAUSYKIS ČIA

ARTFCL​

Palanga Street Radio | Druskomanijos YouTube kanalas

„Artfcl“ (Andrius Laucevičius ir Matas Samulionis) – tai idėja, kuri puikiai atspindi dabartinius laikus, kai ribos tarp gyvo ir elektroninio / skaitmeninio pasaulių tarsi pranyksta. Kartais žmogus tampa mašina, o mašina tampa žmogumi.

Muzikoje grupė šią idėja įprasmina ne tik jungiant gyvą garsą su elektroniniu, bet ir sulyginant jų vaidmenis muzikos tėkmėje. Akustinis melodinis instrumentas gali imituoti elektroninius ritminius elementus, kai tuo tarpu elektronika „dainuoja“ savo melodiją. Tokiu būdu „Artfcl“ sukuria daugiaprasmę ir labai įvairiaspalvę muzikinę kalbą, kur susipina daug, tarsi tarpusavyje nesuderinamų muzikos stilių, tokių kaip IDMJazzTechnoBreaksAvant-gardeAcid JazzPopAmbientAlternativeElectro ar Trip Hop.

FB | IG | YouTube | Spotify | SoundCloud
http://www.artfcl-music.com/ 

Saturday Dance Radio Party įrašas: KLAUSYKIS ČIA

CHORDOS PREMJEROS

Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29)

Atviro kvietimo metu atrinktų 7 kompozitorių kūrinių premjeros styginių kvartetui.

Atlikėjai:

styginių kvartetas „Chordos”

Kompozitoriai:

GINTARĖ VALIONYTĖ
LINAS RUPŠLAUKIS

LUKAS BUTKUS
MANUEL VELÁZQUEZ

NATAS KUNAS
MATAS ŠABLAUSKIS
ALEKSEJ KALININ

On the Suns 

Šis styginių kvartetas – tai sena sena pasaka apie saules. Pirmoji dalis yra apie tai, kaip ryte jos pakyla, visą žemę apgaubia rūkais ir vis dar tyliai miegantiems paglosto skruostus. Antrojoje dalyje jos žadina skubančius ir bėgančius, o ir pačios ima ritinėtis kalvomis. Ši pasaka apie tai, kaip saulės prabunda, sunkiai keliasi iš miglotos sapnų karalystės, o tada susitikusios geria kavą ir tyliai kikendamos aptarinėja mėnulius. Tai pasaka apie šviesą, apie kurią iš tikrųjų yra visos pasakos, ir apie saules, ant kurių mes skraidome stipriai įsikibę, sukdami ratus keisčiausiomis orbitomis. 

Chi son’io tu non saprai/Kas aš esu, tu nežinai  

Belaukdamas Romeo Castellucci režisuotos Wolfgango Amadeus Mozarto operos Don Žuanas pastatymo, reflektavau jos protagonistą bei numanomus režisieriaus kalbėjimo būdus. Stebėjau ankstesnius operų pastatymus, taip pat jau beveik keturis šimtus metų vieno populiariausių (anti)herojų Don Žuano istorines naratyvų versijas. Pasak sociologo Zygmunto Baumano, Don Žuaną galima interpretuoti ir kaip modernybės herojų, nes jam buvimo prasmė – tai greitis, kaita, nepastovumas ir galimybė nuolat viską pradėti iš pradžių. Chi son’io tu non saprai (it. kas aš esu, tu nežinai) – šie operos žodžiai tarsi atveria egzistencinės moderniojo žmogaus asimetrijos, ambivalencijos formas bei esmę. Kūrinyje nėra citatų ar kitų tiesioginių nuorodų, tačiau šių svarstymų kontekste gimė kompozicijos turinys.

Monsieur Egosomatique

Kaip žodis „psichosomatinis“, taip ir žodis egosomatique (liet. egosomatinis) yra sudarytas iš dviejų dalių: „ego“ ir graikiško „σῶμα (soma)“, reiškiančio „kūnas“. Kalbant nemuzikiniais terminais, Monsieur Egosomatique yra pasakojimas apie įsivaizduojamą veikėją poną Egosomatiką ir jo įgarsintą krinkančią psichiką. Kūrinį sudaro dvi dalys: pirmoji „ego“ yra sardoniška ir prieštaraujanti sau, o antroji „kūnas“ yra jos kontrastas — rami, monotoniška, bet turinti ne mažiau savitų niuansų. Kaip ir nemaža dalis mano kūrinių, taip ir ši kompozicija balansuoja tarp ironijos ir nuoširdumo ribos. Šįkart į pasirinktą muzikinę medžiagą pirmiausiai žvelgiu kaip į anekdotą: naudoju muzikines citatas, aforminius proveržius, žaidimus su klausytojų lūkesčiais… „Prancūziškas“ pavadinimas suteikia tik fasadinį rimtumą, o šiaip nieko rimto šiame kūrinyje, visa laimė, nėra.

Life molecules/Gyvybės molekulės 

Mane labai domina kaip muzika perteikia procesus, susijusius su tapatybės sąvoka. Muzikos kalba konstruodama muzikinius diskursus dažniausiai remiasi muzikinių idėjų variacijomis. Tai gali paskatinti kelti klausimą: kada muzikinė idėja, pasiduodanti harmonijos, melodijos, tembro, dydžio ir kt. variacijoms, tampa nauja, nepriklausoma nuo pradinės. Kartais norėdami atsakyti į šį klausimą turime šiek tiek pakeisti savo muzikos ar kai kurių jos elementų supratimą, kad galėtume apibrėžti ar tai yra variacija, ar kažkas naujo. Šį samprotavimą galima pritaikyti daugeliui visatos aspektų: pakitęs mūsų žvilgsnis į daiktus gali juos pakeisti, taigi daiktų ir sąvokų tapatybė priklauso nuo perspektyvos, iš kurios į juos žvelgiame. Tai, mano nuomone, turėtų būti nuolankumą žadinanti tiesa, skatinanti mus būti mažiau susitelkusiais į save ir atviriau žvelgti į mus supantį pasaulį, kuris keičiasi mums į jį bežiūrint, o tuo pat metu keičia ir mus, kai save matome kaip jo dalį.

Organismos/Contemplation

Organismos/Contemplation klausytoją panardina į fragmentišką interakciją su menamu hiperorganišku organizmu. Vizualiai ir substanciškai neapčiuopiama jo esatis kiekvienam reiškiasi savaip. Šis daugiaprasmis judėjimas kuriamas trapios dinamikos atlikimo technikomis. Susitikimo metu gimsta kontempliacija, užklausianti nežmogiškos prigimties galimybę žmogaus prisigėrusiame pasaulyje.

C E Ž U V I S 

Kūrinio struktūra grįsta įžymaus XX a. kompozitoriaus autorinio akordo garsais, kuriuos atskleidžia kūrinio pavadinimo vertimas į anglų kalbą.

Annihilation

Sukūrimo mintis gimė iš to paties pavadinimo kino filmo „Annihilation“. Anihiliacija, trumpai tariant, yra materijos dalelės susidūrimas su ją atitinkančia antimaterija. Kai mažos energijos elektronas susiduria su antielektronu, jiedu anihiliuoja ir pavirsta nauja dalele.

Anihilation:

  1. Materija yra gyvas organizmas – jį kūrinyje atitinka gyvi atlikėjai;
  2. Antimaterija – tai, kas yra neapčiuopiama, bet egzistuoja – fiksuota elektronika. Apjungus šiuos du aspektus, gaunama nauja materija – visuma.
    „1+1=1“

Transliacija

ŠV. KRISTOFORO KAMERINIO ORKESTRO KONCERTAS

LMTA Didžioji salė (Gedimino pr. 42) | ONLINE RENGINYS

Tiesioginės transliacijos metu iš LMTA didžiosios salės skambės kasmetinis Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro kompozicijos bakalauro absolventų baigiamųjų darbų koncertas.

Dirigentas:

DONATAS KATKUS 


Kompozitoriai:


LIEPA UŽUSENYTĖ
JURGIS KUBILIUS
JULIJA KOSTINA
OSVALDAS BALAKAUSKAS

ONLINE RENGINYS

Liepos Užusenytės kūrinys Laiko pabaigai – baigiamasis kompozicijos bakalauro studijų kūrinys styginių orkestrui. Kūrinį sieju  su lietuviškos natografijos lauku bei lietuvių muzikoje pastebimu temperamento ir ekspresyvumo stygiumi. Dėmesį sutelkdama į naujas muzikos užrašymo galimybes, siekiu garso ekspresijos ir atlikimo paprastumo. Tikiuosi, kad išsikeltas užduotis sėkmingai įgyvendinau ir pavyko sukurti įtaigų meninį rezultatą.

Jurgis Kubilius – „Les reflets des oiseaux“ („Paukščių atspindžiai“) 

– O, mesjė Gérard’ai! Nejaugi ir jūs šiame miške pasiklydote?
– Tikrai, koks netikėtumas, mesjė Jeanai-Philippe’ai. Kaip jūs laikotės?
– Neblogai, ačiū. Tik niekaip nepajėgiu suprasti, kaip čia patekau, ir kaip, po šimts, ištrūkti iš šitos!..
– Nesikarščiuokite taip, mesjė, kartu tikrai ką nors sugalvosime… Kita vertus, čia labai ypatinga vieta. Gal ir netikėsite manimi, bet vos prieš minutę girdėjau, kaip du paukštukai tarpusavyje čiulbėjosi jūsų Le rappel des oiseaux. Nors gal tik pasirodė…
– Ne, ne, mesjė Gérard’ai, visko gali būti. Prieš kokią mylią šalimais nuvirto medis, o jo braškėjimas ir dunksmas priminė… Negalėčiau pasakyti tiksliai, bet tikrai kažką iš jūsų Les espaces acoustiques
– Nejaugi? Tikrai, kaip keista.
– Žinote, čia jaučiuosi toks besvoris, perkeistas, lyg būčiau kieno nors fan
– Atleiskite, mielas Jeanai-Philippe’ai, bet ar ten tik ne… Taip, taip, ten, ties dešimta valanda…
– …Olivier ir Kaija? – Man irgi taip atrodo. Eikime artyn, gal jie mums padės išsiaiškinti, kas gi čia per vieta.

Žmonių sapnai tėra juslinių patirčių fragmentai, atgimstantys regimose iliuzijose. Ar įmanoma šias iliuzijas atskirti nuo realybės? Ar galima iš jų ištrūkti? Šis kūrinys – tokio proceso iliustracija. Iliuzijos atsiskleidžia per instrumentų tembrus, jų kismą. Klausytojai išgirs du skirtingus „sapnus“ – tarsi dvi žmogaus būsenas, kurių pabaigoje prieis „veidrodį“ – sutiks save pačius. Veidrodis – tai tuščia erdvė, kurioje daugiau nieko nėra, tik mūsų atspindys. Ši akistata yra proceso pikas – juk ištrūkti iš iliuzijų, iš „sapnų sapnuose“, negalime: amerikiečių poetas Edgaras Allanas Poe iškėlė mintį, kad ištrūkę iš pirmojo sapno liksime antrame, todėl atskirti iliuzijų nuo realybės negalime. Tad „veidrodis“ tampa abiejų sapnų atspindžiu, kartu įpindamas ir žiūrinčiojo į šį veidrodį, fragmentus. Koks vaizdinys atsispindės šiame veidrodyje? Tai priklausys tik nuo paties klausančiojo.