DRUSKOMANIJA 2024

Vilnius

Gegužės 24 d.

17:30 val.
Nacionalinė dailės galerija

Keturiasdešimt Druskomanijų: diskusija su festivalio kūrėjais

Seniausias ir amžinai jaunas šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ šiemet vyksta jau 40-tą kartą. Todėl klausytojų laukia tikras skanėstas – vienoje scenoje atsidurs net kelios kompozitorių kartos, užauginusios ir kartu užaugusios su festivaliu. Į retrospektyvų ir introspektyvų pokalbį nersis buvę ir esami festivalio organizatoriai – vienas iš „Druskomanijos“ įkūrėjų Ričardas Kabelis, ilgametis druskomanas Mykolas Natalevičius, buvęs vienas iš meno vadovų Edvardas Šumila bei šių metų vedlė Gintarė Valionytė. Pokalbio tėkmė žada nuvesti nuo festivalio ištakų prieš beveik keturis dešimtmečius iki dabarties ar net ateities, aptariant kas buvo, kas yra ir kas bus „Druskomanija“ bei kokią vietą ji užima Lietuvos šiuolaikinės muzikos padangėje. DIskusiją moderuoja Kristupas Bubnelis.

Dalyvauja: Ričardas Kabelis, Mykolas Natalevičius, Edvardas Šumila ir Gintarė Valionytė

Diskusiją moderuoja: Kristupas Bubnelis

19:00 val.
Nacionalinė dailės galerija

Jaunųjų kompozitorių premjeros: atlieka Šv. Kristoforo orkestras

Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas), garsėjantis universalumu, profesionalumu, menine vaizduote, šįmet atidarys festivalio koncertų ciklą. 1998 m. maestro Donato Katkaus pradėtas tradicija tapęs renginys šįkart vyks Nacionalinėje dailės galerijoje, kur nuskambės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos bakalaurantų darbai.

Liepa Vozgirdaitė. sotto voce

Kūrinyje preparuotam kontrabosui ir styginių orkestrui tyrinėjami įvairūs šio instrumento preparavimo bei garso išgavimo būdai, apsunkinantys galimybes – ar „neleidžiantys“ – stygoms „prabilti“ tradiciniais būdais.

Augustė Dūdaitė. Gėlėse, smėlyje ir debesyse

Kelionėje, įsisupus tarp prisiminimų, gėlių žiedų, tykaus dykumos smėlio ir juodų niūrių debesų, galima surasti save. Iš netobulų detalių, pamirštų ir nebenaudojamų idėjų gimsta tai, kas bent trumpam patampa tikrove. Aplinka ne visada yra mums palanki ir puoselėjanti, bet ir dykumoje kartais išauga gėlės, net jei tai tėra miražas. 

Evaldas Alekna. Love Song 

Solo violončelei, balsui ir kameriniam styginių orkestrui

Tai paprasta meilės daina. Apie paprastą jausmą. Kai lengva būti, kai nereikia kažko daug sakyti. Kai žinai, kad tai niekur nedings. Kai širdis, atrodo, tuoj iššoks iš krūtinės, bet tu tiesiog toliau būni. Tiesiog toliau nesakai kažko per daug. Viskas labai paprasta. Nors ir žinai, kad viskas nėra taip paprasta. Bet vis tiek – užsimerki, bandai tikėti stebuklais. Ir jie įvyksta. Paprastai.

I‘ve Been Thinking about Love Again

Those who live to have it and

those who live to give it.

 

Of course there are those for whom both are true,

but never in the same measure.

 

Those who have it to give are

like cardinals in the snow. So easy

and beautifully lit. Some

are rabbits. Hard to see

except for those who would prey upon them:

all that softness and quaking and blood.

 

Those who want it

cannot be satisfied. Eagle-eye and such talons,

any furred thing will do. So easy

to rip out a heart when it is throbbing so hard.

 

I wander out into the winter.

I know what I am.

 

Vievee Francis / 2022

Milda Venckutė. Liminal space

„Liminal Space“ (liet. „Liminali erdvė“) sąvoka apibrėžia pereinamąsias erdves į kitas būties terpes. Ji nepriklauso šiam pasauliui. Šaltas stiklo blizgesys, pasirodantys metalo žvilgesio žybsniai ir prašmėžuojantys šešėliai. Ore juntamas šnaresys, o muzikinę faktūrą lyg peiliai perskrodžia skausmingi dūriai. Taip kuriama nerimastinga atmosfera ir augantis nepatogumo jausmas bei sublimuojamos išgyventos vidinės būsenos.

Kompozitoriai: Liepa Vozgirdaitė, Augustė Dūdaitė, Evaldas Alekna, Milda Venckutė

Gegužės 25 d.

15:00 ir 21:00 val.
Menų spaustuvė

Renginys mokamas, bilietai netrukus

Erase for Prosperity? Audiovizualinis šokio spektaklis

Kaip veikia prisiminimai? Ką prisiminimai turi bendro su magnetine juosta? Kokius prisiminimus mes saugome, o kokius bandome ištrinti? Spektaklio komanda kels klausimus – koks yra santykis tarp žmogaus ir jo prisiminimų? Ar galima ištartus žodžius padalinti į tolimus prisiminimus, mažas daleles, jas dekonstruoti ir ištrinti?

Žodžių prasmių išsitrynimą filosofas Jacques‘as Derrida laikė neišvengiamu dalyku. Pasak jo, reikšmės ir prasmės yra nepatikimos, nes pati kalba, perduodanti prasmę, yra nuolat kintanti ir nykstanti. Žodžiai ir garsai yra tokie patys laikini kaip ir aplinka, kurioje jie tūno. Iš tiesų, garsas paleistas į pasaulį lieka jame amžinai klajonei – atsimušdamas nuo vieno daikto į kitą, nuo šio – į dar kitą ir atgal, kol, galų gale, mūsų pačių prisiminimai kartu su ašaromis po truputį pasimiršta, ištrindami visus savo egzistavimo įrodymus ir netgi pačius mus.

Spektaklio metu skambėsianti muzika bus atliekama gyvai analoginiais sintezatoriais bei magnetinių juostų grotuvais. Ji buvo kuriama pagal magnetinės juostos veikimo principus.

Režisierė: Armanda Rudelytė 

Kompozitorius ir atlikėjas: Ignas Šoliūnas 

Šokėjai: Dominyka Markevičiūtė, Povilas Jurgaitis 

Prodiuseris: ,,Bloom Theory Theatre”

Renginys mokamas

17:00 val.
Lietuvos kompozitorių sąjunga

Renginys mokamas, bilietai netrukus

Performansų programa: Sound / Body / Ritual

„Druskomanija“ jubiliejinio festivalio proga atviro kvietimo metu skatino siūlyti unikalius sumanymus, tokiu būdu siekiant susipažinti su muzikantų bendruomenės idėjomis, norais, poreikiais ir suteikti galimybę visa tai paversti realybe. Iš gausybės Lietuvos ir užsienio menininkų buvo atrinkti patys įdomiausi ir originaliausi darbai. Vakaro pasirodymus vienija tarpdiscipliniškumas, garso tyrinėjimai ir svarbiausia – kūno plastika ir judesys, tokiu būdu įsukanti juos į „Kompozitorių šokių“ valsą.

Jeremio Biziuk. Sound of Tales in Bells

Jeremi Biziuko „Sound of Tales in Bells“ yra performatyvi kompozicija, apjungianti menininko susidomėjimą dėvimų drabužių panaudojimu ir garso kartojimu. Viso performanso metu apsirengęs rankų darbo kostiumu ir naudodamas prie jo pritvirtintus varpelius, jis kuria išskirtinius garsovaizdžius. Vienintelė garsinė medžiaga yra varpelių skambesys, kuris pasirodymo metu yra moduliuojamas ir pamažu suformuoja pasikartojančio veiksmo akustinį kūrinį. Apribodamas savo kompozicijas šiais principais menininkas kuria performansą, tuo pat metu tiriantį tekstūras ir garsinėje, ir vaizdinėje kalbose.

Jeremis Biziukas yra lenkų kilmės menininkas, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Hagoje, Nyderlanduose. 2022 m. čia baigė bakalauro studijas ir nuo to laiko dirba kaip profesionalus menininkas.

Gyvo garso įrašai, automatiniai garso generatoriai, įmantri apranga, tekstūros ir kūno imersija – visa tai yra principai, kuriais Jeremis domisi visą gyvenimą ir vadovaujasi savo kūryboje. Tai daugiadisciplininė praktika, kuriai pasitelkiama jo patirtis įvairiose meno srityse ir įtraukiama į naujai sugalvotas formas.

Atlieka: Jeremi Biziuk, Lenkija / Nyderlandai

Agota Tamelytė ir Xico Ribas. Noise under the Umbrella

Lietingą 2022-ųjų rudens rytą Agota Tamelytė ir Xico Ribas išėjo iš namų nešini trimis skėčiais (dėl visa ko). Rimtai ieškodami kažko (bet nieko ypatingo), jie klaidžiojo triukšmingomis Amsterdamo gatvėmis.

Sprogo padanga, senukas kostelėjo, bažnyčios varpas išmušė 12:59.

Vanduo pliuškeno kanaluose, mašinos pypsėjo, laikrodžiai tiksėjo.

Šaligatviu nukaukšėjo dama su aukštakulniais. 

Kažkas ginčijosi kieno eilė išvesti šunį. 

Xico pasiūlė mesti monetą.

Tada vėjas nutvėrė vieną iš skėčių ir nunešė į Vilnių.

„Noise under the Umbrella“ – audiovizualinis performansas, kuriame Agota Tamelytė ir Xico Ribas kviečia klausytojus kartu išgyventi lietingos dienos Amsterdame istoriją. Laikrodžių, sintezatorių, telefonų, žiniatinklio kamerų, skėčių, metalo skeveldrų ir kitų „triukšmingų“ objektų bei publikos pagalba jie atlieka 40 min. kompoziciją, atkreipdami dėmesį į kasdienybę supančius „triukšmus“ ar net sukeldami susižavėjimą jais.

„Noise under the Umbrella“ – Xico Ribas ir Agotos Tamelytės duetas. Jų pasirodymų turinys įprasminamas per vaizdo ir garso sąveikas realiuoju laiku, istorijų pasakojimą ir įsiklausymą. Xico ir Agota kartu pradėjo dirbti gyvos elektronikos magistro programos studijų metu Amsterdamo konservatorijoje. 2022 m. jų duetas buvo atrinktas dalyvauti rezidencijoje „Windows of Opportunity“ (Edė, Nyderlandai), kurioje projektas ir įgavo formą bei buvo sukurtas pirmasis „Noise under the Umbrella“ performansas. 2023 – 2024 m. „NutU“ pasirodymai vyko tokiose vietose, kaip Splendoro koncertų salėje ir kino teatre „Cavia“ Amsterdame, teatre „De Berenkuil“ ir Utrechto muzikos namuose Utrechte, „Koffie & Ambacht“ Roterdame, „Ruimsteek“ Briuselyje.

Atlieka: Agota Tamelytė ir Xico Ribas, Lietuva / Nyderlandai

Jena Jang. C U R E – VI

„C U R E“ – tai transformatyvių performansų serija, sukurta Jenos Jang doktorantūros diplominio darbo „Contemporary Art of Healing“ kontekste ir vykdoma Jono Evangelisto Purkino universitete Usti nad Laboje, Čekijoje. Projektas įkvėptas korėjietiškų šamaniškų ritualų ir gilinasi į dinamiškus energijos mainus tarp žmonių ir nežmogiškų būtybių, pasitelkiant elektroakustinius garsovaizdžius, aplinkos garsų įrašus (angl. field recordings), somatinį šokį, objektų teatrą ir į garsą reaguojančias vizualizacijas. Supindama ritualinius elementus su šiuolaikine menine išraiška, „ C U R E“ tarnauja kaip kanalas giliems tarpusavio ryšiams bei sąmonės ir gamtos pasaulio sąveikai būdingo gydomojo potencialo apmąstymui.

Prahoje gyvenanti korėjiečių garso ir vaizdo menininkė Jena Jang per meną nagrinėja gijimo procesą. Pati atlikdama kūrinius, ji remiasi  japonų butoh koncepcija, kurioje dėmesys susitelkiama į kūną neturintį struktūros ir emocijų transliavimą, taip pat naudoja abstrakčią tapybą ir gyvą muziką. Jos doktorantūros tyrimas nagrinėja gijimo procesą per meną ir apima platų muzikinį spektrą – nuo aštraus triukšmo iki ramių melodijų, pabrėžiant katarsišką noise muzikos galią. Įtraukiantys vizualai ir gamtos vaizdiniai išryškina jutimines patirtis, tuo pat metu šokio improvizacija sustiprina emocinius ryšius. Per somatines patirtis, tokias kaip rėkimas ir sklandūs judesiai, projektas siekia peržengti ribas ir puoselėti gydomąją energiją tiek menininkui, tiek publikai.

Atlieka: Jena Jang, Pietų Korėja / Čekija 

Stefanija Nosovaitė ir Gediminas Stepanavičius. „To be“

Šokio performansas „To be“ gimė iš kitokio pobūdžio išgyvenimų. Patyrus fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą, Stefanijos viduje pasiliko stiprus nusivylimas. „Pasitelkus tapybos bei šokio meno išraišką, leidau sau „pasinerti“ į sielos gelmes ir rasti tokį komunikacijos būdą su žiūrovais, kuris atspindėtų vidinę traumą“ – teigia autorė. Šio pasirodymo tikslas nėra vien atrasti ir išreikšti save per tapybą – kartu tai siekis suburti bendruomenę, kuriai performansas taptų ir inspiracija, ir žingsniu link savojo „aš“ suradimo. Menininkė drąsiai teigia, jog kūrybinis procesas jai pačiai padeda gyti, todėl tarp jos ir žiūrovų atsirandanti sinergija padeda atrasti naujus kelius. Šiuo požiūriu, tai puikus būdas atrakinti žiūrovų širdis ir betarpiškai komunikuoti.

Stefanija Nosovaitė – teatro scenos artistė, muzikantė, choreografė, šiuolaikinio bei gatvės šokių atlikėja. Ji yra dalyvavusi daugelyje konkursų, šokių pastatymų bei sukūrusi nemažą kiekį šokio performansų.

Gediminas Stepanavičius yra jaunosios kartos multiinstrumentalistas, šiuolaikinės ir eksperimentinės muzikos kūrėjas bei atlikėjas. Studijavo Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje bei Amsterdamo Konservatorijoje Nyderlanduose. Šiuo metu gyvena Vilniuje, aktyviai dalyvauja Lietuvos bei užsienio muzikiniame gyvenime, yra dažnas įvairių klasikinės, šiuolaikinės, improvizacinės, džiazo, pasaulio, liaudies bei populiariosios muzikos projektų dalyvis.

Atlieka: Stefanija Nosovaitė, Gediminas Stepanavičius

Gegužės 28 d.

18:00 val.
Lietuvos kompozitorių sąjunga

Gintaro Sodeikos filmo „Steamboat“ peržiūra

Gintaro Sodeikos filmo „Steamboat“ peržiūra

Nuo 2004 m. festivalio vaizdus kamera fiksavo ilgametis „Druskomanijos“ liudininkas kompozitorius Gintaras Sodeika. Jo dokumentinis filmas, arba, anot autoriaus, videodienoraščiai, leidžia geriau suprasti patį „Druskomanijos“ fenomeną. Filme „Steamboat“ G. Sodeika įamžino koncertų akimirkas, pertraukas tarp koncertų, laisvalaikį festivalių metu, futbolo rungtynes, popietinius ir vakarinius afterius bei, žinoma, kelionę garlaiviu į Liškiavą.

„Steamboat“ („Garlaivis“) mus perkelia į Druskininkus, kur be jokio tikslo ir plano apie dvidešimt metų kišenine kamera fiksavau seniausio Lietuvoje ir vis dar tebegyvo šiuolaikinės muzikos festivalio akimirkas. Į kadrą daugiausiai pateko užkulisiniai festivalio epizodai, nes jie, matyt, man buvo įdomiausi. Pabandžiau parodyti, kaip keitėsi festivalis, kaip keitėmės ar nesikeitėme mes patys, ieškojau tarpdisciplininio meno daigų ir kaip jie prigyja kompozitorių ir muzikologų kūryboje, bendruomenėje, na… patys suprantate – nieko rimto… Ar galima videokamera užfiksuoti orą, kuriuo kvėpavome daugybę gegužių Druskininkuose? Kažkada nutariau pabandyti…“, – teigia Gintaras Sodeika.

19:00 val.
Lietuvos kompozitorių sąjunga

Premjeros sopranui, fortepijonui ir elektronikai

Premjeros sopranui, fortepijonui ir elektronikai

Festivalis „Druskomanija“ atviro kvietimo metu surinko įdomius kūrinius unikaliai instrumentinei sudėčiai – sopranui, fortepijonui ir fiksuotai arba gyvai elektronikai. Dainininkė Salomėja Petronytė ir šįkart kaip atlikėjas pasirodysiantis Lukas Butkus yra pasiryžę nagrinėti unikalias soprano balso savybes, derinant jas su netikėtais šiuolaikiniais fortepijono ir elektronikos panaudojimo būdais bei originaliais teksto pasirinkimais.

Atlieka: Salomėja Petronytė ir Lukas Butkus

Gegužės 30 d.

19:00 val.
Lietuvos kompozitorių sąjunga

PIANOS [modified, prepared, extended, amplified]

PIANOS [modified, prepared, extended, amplified]

Marta Finkelštein ir Julija Bagdonavičiūtė yra pianistės, žinomos ne tik dėl savo profesionalumo, tačiau ir dėl smalsumo bei noro ištirti fortepijono galimybių ribas. Todėl jų pasirodymų metu instrumentai gali būti modifikuoti, preparuoti, išplėsti, įgarsinti. Festivalio „Druskomanija“ metu duetas kartu pasirodys pirmąkart. Šokių temos kontekste jos parengė Johno Cage‘o „Tris šokius“. Greta skambės naujos kompozicijos, atviro kvietimo metu sukurtos ir atrinktos specialiai šiam ansambliui.

Atlieka: Marta Finkelštein ir Julija Bagdonavičiūtė

20:30 val.
Lietuvos kompozitorių sąjunga

Maria Paskevic: Tech-NO(?)

Maria Paskevic: Tech-NO(?)

Klubų rezidentė išbando savo mylimo žanro ribas.

Maria Paskevic (Marija Paškevičiūtė) yra lietuvių kompozitorė, kurianti įvairius žanrus apimančią muziką – pradedant muzika teatrui ir šiuolaikiniam šokiui, baigiant klubine muzika. 

Lietuvos elektroninės muzikos scenoje pastaruoju metu Marija kyla kaip perspektyvi atlikėja. Ji kuria muziką teatrui ir šiuolaikiniam šokiui bei rengia gyvus elektroninės muzikos pasirodymus. Marijos setai klubuose pasižymi dinamišku ir nenuspėjamu pobūdžiu, juose skamba techno, trance, breaks ir IDM.

Marijos kompozicijų stiliaus formavimuisi įtakos turėjo tiek avangardinės muzikos kompozitorių kūryba, tiek eksperimentinis techno. Ši patirtis apjungiama plėtojant elektroninę medžiagą, jos formoje ir muzikos tėkmėje.

Šiuo metu Marija yra rezidentė klubuose Elastica ir Lizdas. Pastarajame ji kuruoja renginių seriją „Attention!“.

Druskininkai

Gegužės 31 d.

20:00 val.
Druskininkų jaunimo užimtumo centras

FLUX: elektroakustinė meditacinė patirtis

FLUX: elektroakustinė meditacinė patirtis

Senovės graikų filosofas Herakleitas yra pasakęs: „Į tą pačią upę įbrendame ir neįbrendame, esame ir nesame“. Spektaklyje „Flux“ siekiama užfiksuoti šios citatos esmę, žvelgiant į amžiną laiko tėkmę ir viduje glūdintį judėjimą bei netikrumą. Ką tai reiškia? Kaip mes esame to dalimi? „Flux“ – nesenstanti ir beveik nesvari erdvė, kviečianti klausytoją į ramią ir meditacinę būseną.

Ernests Valts Circenis (2000) – jaunas kompozitorius iš Latvijos, kurį šiuo metu ypatingai domina tokios temos, kaip skirtingi klausymosi būdai, komunikacija ir laiko suvokimas. Jo kūriniai dažnai yra lėti, meditatyvūs ir kruopščiai suformuoti. Ernests kurdamas sumanytus garsovaizdžius kompozicijose pasitelkia asketišką muzikinę medžiagą. Šiuo metu pagal Erasmus+ programą jis studijuoja Nacionalinėje Liono aukštojoje muzikos ir šokio konservatorijoje.

Atlieka: Alise Golovacka, Elza Bleikša, Ernests Valts Circenis, Latvija 

23:59 val.
Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Čiurlionio tyla: Ričardo Kabelio kūrinio varpams premjera

Čiurlionio tyla: Ričardo Kabelio kūrinio varpams premjera

Festivalio „Druskomanija“ 40-mečiui  

„Aukščiausias apreiškimas yra tyla“ (Lao-Tse, VI a. pr. Kr.)

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis mėgo klausytis senosios Druskininkų bažnyčios (statytos 1844 m., sudegusios Pirmojo pasaulinio karo metu) bokšto varpų. Pasak Jadvygos Čiurlionytės, jis ne kartą gėrėjosi varpininkės Marcelės Jokūbienės skambinimu, užrašytu ir išlikusiu jo Preliude Fis-dur.

Abu senieji varpai į Druskininkus atvežti 1845 m. iš Gardino Basųjų karmelitų vienuolyno, kurį tais pačiais metais uždarė Rusijos valdžia. Apie tai bylojo viename varpe įspaustas karmelitų ordino herbas: jame vaizduojamas stilizuotas kalnas, kryžius ir trys žvaigždės. Spėjama, jog didesnis varpas 1757 m. buvo nulietas Vilniuje, o mažesnis – Karaliaučiuje.

1915 m. Rusijos valdžios nurodymu abu varpai išvežti į imperijos gilumą, kad jų lydinio vokiečiai nenaudotų karo pramonėje. Varpai atsidūrė Maskvoje, vėliau dar toliau Rytuose – Šujos mieste (Ivanovo sritis), kur jų pėdsakai nutrūksta.

Šiandien naujosios Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios bokšte skamba visai kiti keturi varpai. Ant pirmojo senąja kirilicos abėcėle užrašyta „Rоку Божије“ („Dievo laikas“), tačiau barokinis ornamentas byloja, jog varpas nulietas ne Rusijoje, o Abiejų Tautų Respublikoje – Vakarų Ukrainoje arba senosios Lietuvos valstybės rytinėse žemėse. Manoma, jog į Druskininkus, kurie tuo metu priklausė Lenkijos Respublikai, varpas pateko Pirmojo pasaulinio karo metais. Kiti du bokšto varpai nulieti tarpukario Lenkijoje. Ant trečiojo, 1922 m. Pustelnike nulieto varpo, skirto Šv. Kazimierui, lenkų kalba užrašyta: „Šventas Kazimierai, melskis už mus“. Ketvirtasis varpas nulietas 1930 m. įšventinant naująją bažnyčią ir yra skirtas ją stačiusiam klebonui Boleslovui Valeikai, vokiečių sušaudytam Gardine 1942 m.

Atlikėjas Saulius Auglys-Stanevičius, varpai

Birželio 1 d.

13:00 val.
Druskininkų jaunimo užimtumo centras

Kompozitorių futbolo rungtynės su Elevatin’

Kompozitorių futbolo rungtynės su Elevatin’

Seniausias – jauniausias šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“, vykstantis jau 40 kartą, per ilgus dešimtmečius sukurpė gausybę tradicijų, išlaikančių festivalio gyvybingumą. Šia proga atgims beveik pačioje pradžioje atsiradę ir kas keletą metų atgaivinamos kompozitorių futbolo rungtynės. Kad muzikantų kojos futbolo aikštelėje trepsėtų taip pat lengvai, kaip šokiuose, rungtynes papildys Elevatin’ kuriami ritmai. Kviečiame palaikyti savo mėgstamiausių kompozitorių komandas!

Elevatin‘ vardu Dj scenoje pasirodantis Vecera, savo kūrybą įvardija kaip hause‘o, techno, breakbeat‘ų mišrainę, kartais asocijuojamą su laisvomis ir neįpraeigojnčiomis Los Andželo ar Bruklino nuotaikomis. Kadangi grodamas jis naudoja midi kontrolerius, jo Dj set‘ai skamba mažiau statiškai, o kartais pasirodymų metu jis palieka Dj vaidmenį ir nukrypsta į gyvą kūrybą.

16:00 val.
Vilnius Spa koncertų salė

Kanklės Extended: Tomos Čepaitės šiuolaikinės muzikos programa

Kanklės Extended: Tomos Čepaitės šiuolaikinės muzikos programa

,,Kanklės Extended“ – kompozitorės, muzikantės Tomos Čepaitės elektroakustinis projektas, kuriame ji gilinasi į tradicinių dvylikastygių kanklių garsines savybes ir jų galimybes, pasitelkiant įvairias ir netradicines skambesio išgavimo formas, išplėstines grojimo technikas, elektroninę efektuotę. 

Tradicinės kanklės kolektyvinėje sąmonėje yra neatsiejamos nuo folklorinio identiteto. Šiame projekte instrumentą siekiama perkelti į eksperimentinės kūrybos lauką – jos tyrinėjamos kaip instrumentas ar garso šaltinis su savo unikaliomis garsinėmis savybėmis, ieškoma naujų ir netikėtų skambėjimo formų, atskleidžiant instrumento savitumą naujame kontekste. 

Autorinėse kompozicijose ir improvizacijose kuriamos impresionistiškos nuotaikos ir garsovaizdžiai, muzikiniai sluoksniai bei tekstūros, ieškoma santykio tarp triukšmo ir meditatyvaus grožio.

17:00 val.
Vilnius Spa koncertų salė

Gintaro Sodeikos filmo „Steamboat“ peržiūra

Gintaro Sodeikos filmo „Steamboat“ peržiūra

Nuo 2004 m. festivalio vaizdus kamera fiksavo ilgametis „Druskomanijos“ liudininkas kompozitorius Gintaras Sodeika. Jo dokumentinis filmas, arba, anot autoriaus, videodienoraščiai, leidžia geriau suprasti patį „Druskomanijos“ fenomeną. Filme „Steamboat“ G. Sodeika įamžino koncertų akimirkas, pertraukas tarp koncertų, laisvalaikį festivalių metu, futbolo rungtynes, popietinius ir vakarinius afterius bei, žinoma, kelionę garlaiviu į Liškiavą.

„Steamboat“ („Garlaivis“) mus perkelia į Druskininkus, kur be jokio tikslo ir plano apie dvidešimt metų kišenine kamera fiksavau seniausio Lietuvoje ir vis dar tebegyvo šiuolaikinės muzikos festivalio akimirkas. Į kadrą daugiausiai pateko užkulisiniai festivalio epizodai, nes jie, matyt, man buvo įdomiausi. Pabandžiau parodyti, kaip keitėsi festivalis, kaip keitėmės ar nesikeitėme mes patys, ieškojau tarpdisciplininio meno daigų ir kaip jie prigyja kompozitorių ir muzikologų kūryboje, bendruomenėje, na… patys suprantate – nieko rimto… Ar galima videokamera užfiksuoti orą, kuriuo kvėpavome daugybę gegužių Druskininkuose? Kažkada nutariau pabandyti…“, – teigia Gintaras Sodeika.

21:00 val.
Druskininkų jaunimo užimtumo centras

Renginys mokamas, bilietai netrukus

Kompozitorių šokiai su Monikaze

Kompozitorių šokiai su Monikaze

„Kompozitorių šokiai“ nėra atsitiktinai sugalvotas šio renginio pavadinimas. Tokia koncerto koncepcija festivalyje gyvuoja jau labai seniai.  Kai dar „Druskomanija“ nesivadino „Druskomanija“, muzikologas ir kompozitorius Linas Paulauskis 1995 metais sukūrė Ryčio Mažulio „Čiauškančios mašinos“ antrosios dalies remiksą, o sekančiais metais prijungė daugiau kūrinių ir paruošė visą programą, kuri vadinosi „Šokiai kompozitoriams“ ir buvo atlikta festivalyje „Jauna muzika“.

Bėgant metams, vis kokiam „Druskomanijos“ vadovui ar koordinatoriui būdavo suteikiama garbė iš slaptų Lino archyvų pasiklausyti tuomet sukurtų remiksų. Taip pradėjo kirbėti svajonė vėl suorganizuoti „Kompozitorių šokius“. Šiemet, festivaliui švenčiant jubiliejinius metus, jo programoje išryškėjo skirtingus renginius vienijanti gija – šokis. Jis atsispindi ne tik kūriniuose ir performansuose, tačiau kartu įkūnija šventinę festivalio nuotaiką. Tad ši „Druskomanija“ – pati puikiausia proga įgyvendinti „Kompozitorių šokių“ idėją.

Mąstant, kas galėtų imtis šios užduoties, iškart kilo mintis, kad tinkamiausias žmogus būtų „Druskomanijos“ bendruomenės narė Monikazė. Ši idėja prie kavos puodelio buvo įvertinta kaip įdomi ir verta dėmesio.

Monikaze – įvairiapusiška kompozitorė ir elektroninės muzikos prodiuserė. Jos stilius neretai apibūdinamas kaip avant-pop. Kūryboje ji jungia gryną ir manipuliuojamą vokalą, derindama su skirtingomis elektroninėmis ir akustinėmis tekstūromis. Dažnai jos stilius įkvėptas IDM, elektronikos, džiazo ar instrumentinių post-minimalizmo kompozitorių kūrinių.  

Kokie kūriniai įgaus šokio pavidalą? Paprašėme aktyviausių pastarojo dešimtmečio festivalio kompozitorių siūlyti savo kūrinius, idealiausia – kad jų premjeros būtų įvykę čia, „Druskomanijoje“. Šiuo metu gauti audio failai yra šokio aikštelės kostiumo primatavimuose.

Liškiava

Birželio 2 d.

11:00 val.

Plaukimas į Liškiavą

Būtinai būkit laiku, nes išplauksim be jūsų

13:00 val.
Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia

Premjeros akordeonui ir klarnetui

Premjeros akordeonui ir klarnetui

Unikalus akordeono ir klarneto duetas kviečia „Druskomanijos“ scenoje išgirsti naujus, specialiai šiam ansambliui sukurtus akustinius kūrinius. Kompozitoriai buvo skatinami tyrinėti šių instrumentų galimybes šiuolaikinės muzikos kontekste, jų tarpusavio sąveiką, išplėstines technikas ir netikėtus kompozicinius sprendimus. Agnės Dūkštaitės – Malukienės ir Igno Daniulio ansamblis dar sąlyginai šviežias, tačiau šiuolaikinės muzikos scenoje jau spėjo pasirodyti kaip smalsūs, atviri ir profesionalūs atlikėjai.

Atlieka: Agnė Dūkštaitė-Malukienė ir Ignas Daniulis

Informacija pildoma

Organizatoriai: Lietuvos kompozitorių sąjunga

Rėmėjai: Lietuvos Kultūros Taryba, Druskininkų miesto savivaldybė

Partneriai: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Nacionalinė dailės galerija, Šv. Kristoforo orkestras, Druskininkų jaunimo užimtumo cendras, Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, Spa Vilnius Druskininkai